Negrįžtamai sugadintos ilgus metus kauptos asmeninės nuotraukos, svarbūs darbo dokumentai ir bejėgiškumo jausmas – su tuo susidūrė vilnietis Justas, kai jo nešiojamą kompiuterį užvaldė išpirkos už užšifruotus duomenis reikalaujantis virusas (angl. ransomware). Ekspertai skaičiuoja, kad kasmet ši viruso rūšis pridaro virš 75 mlrd. dolerių nuostolių visame pasaulyje.
Po viruso atakos – brangių prisiminimų ir darbo failų praradimas
Po viruso atakos – brangių prisiminimų ir darbo failų praradimas
© Organizatorių nuotr.

Išpirkos reikalaujantys virusai užblokuoja visą kompiuterio sistemą ar užšifruoja failus, o už menamą atstatymą pareikalauja pervesti pinigų – dažniausiai kriptovaliutos forma. Virusas gali užšifruoti įvairių tipų failus – teksto, skaičiuoklių ir prezentacijų, įvairius vaizdo failų formatus. Į kompiuterį virusas įsisuka paspaudus nuorodą el. laiške, atidarius su juo atėjusį prisegtuką ar paspaudus nuorodą internete.

Komunikacijos srityje dirbantis Justas dalinasi istorija, kaip toks virusas įsimetė į jo kompiuterį.

„Kaip tik tuo metu vėl siautėjo elektroniniais laiškais plintantis „CTB Locker“ virusas. Su informacija apie jį nekart susidūriau lietuviškose ir užsienio naujienų svetainėse. Be to, nuolat patardavau garbaus amžiaus tėvui, kad nereikia spausti nuorodų, pranešančių apie brangaus telefono laimėjimą. Dėl to viruso ataka buvo išties netikėta ir labai skaudi“, – sako Justas.

Pasak jo, greičiausiai virusas pasislepė po vienu iš naudojamų programų pranešimu apie siūlomą atnaujinimą. „Tikrai įdėmiai žiūriu į panašias žinutes, bet tąkart, matyt, pritrūko sekundės dėmesio. Tiesą pasakius, net kai po to galvojau, kurios programos pranešimu apsimetė virusas, negalėjau prisiminti tiksliai. Juokingiausia, kad pasirodžius išpirkos reikalaujančiam pranešimui, aš jį išjungiau kaip kažkokią reklamą ir tučtuojau pamiršau“, - pasakojo Justas.

Viruso padaryta žala pasimatė bandant atidaryti su darbu susijusį dokumentą. „Staiga dalies failų pavadinimuose atsirado papildomos priesagos. Pabandžiau atidaryti kitus aplankus – ten – ta pati situacija. Galiausiai virusas pradėjo šifruoti failus tiesiog akyse, ir po geros valandos nebegalėjau nieko veikti su kompiuteriu. Kas atsitiko, iki galo supratau tik nunešęs kompiuterį specialistams. Tai sutrikdė darbus gerai savaitei, o skaudžiausi buvo asmeniniai nuotraukų, užrašų ir kūrybinių tekstų praradimai, nes nebuvau pasidaręs išsamios atsarginės kopijos“, – pasakojo Justas.

Specialistai pažymi, kad išpirkos reikalaujančio viruso kodas nėra itin sudėtingas, nes jo tikslas nėra pasislėpti giliai operacinėje sistemoje. Be to, jo efektyvumas finansine prasme yra itin aukštas. Dėl šių priežasčių ransomware virusus mėgsta kurti ir platinti tiek patyrę nusikaltėliai, tiek dar tik žengiantys į kibernetinių nusikaltimų pasaulį, o jų atakos gausėja kone geometrine progresija.

Tokie virusai pridaro daug žalos ne tiek privatiems vartotojams, kiek verslo ar valstybės organizacijoms. Kibernetinio saugumo įrankius kurianti bendrovė „Sophos“ 2020 m. pradžioje apklausė 5000 IT sistemų darbuotojų 26 šalyse. 51 proc. jų atsakė, kad per pastaruosius metus patyrė ransomware tipo atakas ir 73 proc. atvejų jos buvo sėkmingos. Itin neramina faktas, kad net ketvirtis paveiktų organizacijų savo duomenis sugebėjo atgauti tik sumokėdamos išpirką. Vidutinis vienos organizacijos nuostolis dėl tokios atakos siekė daugiau kaip 760 tūkstančių JAV dolerių.

IT ir kibersaugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad išpirkos reikalaujančių virusų galima sėkmingai išvengti imantis kelių prevencinių priemonių. Žemiau dalinamės patarimais, kurie pravers naudojantiems kompiuterius asmeniniais ar darbo tikslais.

Niekada nespauskite ant neaiškių nuorodų. Tokių nuorodų gali būti el. laiškuose, gautuose iš nepažįstamų adresatų, o kartais – net ir iš pažįstamų žmonių. Be to, raginimai paspausti gali iššokti ir lankantis mažiau pažįstamose interneto svetainėse pop-up pranešimų pavidalu. Paspaudus tokią nuorodą, procesas gali tapti nebegrįžtamas.

Nebandykite atidaryti nepažįstamo formato prisegtukų, atėjusių kartu su el. laišku. Vėlgi, toks laiškas gali atkeliauti iš jums pažįstamo žmogaus. Jeigu nesate tikri dėl failo formato, susisiekite su siuntėju ir paklauskite, ar tikrai jis siuntė laišką su tokiu prisegtuku.

Viską siųskitės tik iš tų svetainių, kuriomis pasitikite. Ne tik išpirkos reikalaujantys, bet ir kito tipo virusai moka apsimesti įvairiomis programomis. Apie svetainių patikimumą galite spręsti ir pagal jų adresą. Jeigu vietoje įprastos adreso pradžios „https“ matote „http“, jau verta susirūpinti.

Naudodamiesi mobiliuoju telefonu, programėles siųskitės tik iš specializuotų parduotuvių, t.y. „Android“ naudotojams skirtos „Google Play“ ir „iPhone“ naudotojams skirtos „App Store“.

Neatskleiskite savo asmeninių duomenų. Tai gali būti panaudota planuojant ataką prieš jus, pavyzdžiui, pateikiant konkrečiai jums suformuotą žinutę, viliojančią paspausti nuorodą.

Nenaudokite USB raktų, jei nesate tikri, kokie failai laikomi viduje ir kas yra rakto savininkas. Jeigu nepamenate, kaip USB raktas atsirado pas jus, nebandykite patikrinti, kas jame yra. Yra buvę atvejų, kai USB raktus su viruso užkratu kibernetiniai nusikaltėliai tiesiog paliko viešose vietose, tikėdamiesi, kad kažkieno smalsumas bus didesnis už atsargumo jausmą.

Turėkite atsarginę duomenų kopiją. Tai yra vienas pagrindinių patarimų ne tik dėl virusų grėsmės, bet ir dėl fizinių prietaisų gedimų grėsmės. Atsarginę duomenų kopiją galima laikyti virtualioje erdvėje ar nešiojamame diske – šiais laikais galima pasirinkti iš tikrai įvairių ir patogių pasiūlymų. Ypač svarbiems duomenims sukurkite netgi ne vieną, o bent dvi atsargines kopijas.

Svarbiausia, būkite apsaugoję savo įrenginius antivirusinėmis programomis ir nuolat jas atnaujinkite.

Jeigu pamatote, kad kompiuterį ar išmanųjį įrenginį užpuolė išpirkos reikalaujantis virusas, pirmiausia atjunkite jį nuo interneto. Niekada nemokėkite reikalaujamos išpirkos, nes garantijų, kad įsilaužėliai atstatys jūsų duomenis, nėra. Pagaliau, net jeigu sumokėsite išpirką ir duomenys galbūt bus atstatyti, įsilaužėliai surinks kitą informaciją iš jūsų kompiuterio – galbūt net prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis. Kreipkitės į IT specialistus konsultacijos – jie suras geriausią būdą atsikratyti virusu ir atstatyti jūsų duomenis.

Užsakymo nr.: PT_85169409

Projektas „Sustiprink Imunitetą“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Testas: ar atskirsite, kurios iš šių antraščių yra šios naujienos, o kurios - melagienos? (1)

Terminas melagienos ( fake news ) jau kurį laiką yra kartojamas, aiškinamas ir akcentuojamas. Bet...

Praradote kompiuterį? Apsaugokite bent savo duomenis (1)

Ko gero niekas neplanuoja pamesti ar prarasti savo kompiuterio. Bet vis dėl to, kartais taip...

„Snapchat“: pranykstančios nuotraukos, lipdukai ir pavojai. Kaip išlikti saugiam?

„ Snapchat “ socialiniam tinklui – jau beveik dešimt metų. Programėlė, sukurta vartotojų...

Programėlės vaikų telefonuose, kurios gali būti rizikingos (2)

Išmanieji telefonai į vaikų rankas patenka vis anksčiau. Tėvai įrenginius kartais naudoja kaip...

Elektroninės bankininkystės sukčiai ištobulėjo: kaip atskirti netikras bankininkystės svetaines (11)

Dažniausiai kokiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu prisistatęs sukčius...

Top naujienos

Kas kitiems atrodo neįmanoma, čia jau virto realybe: šalis, kur galioja griežčiausios pasaulyje taisyklės dėl skiepų (203)

Prie įėjimo į kiekvieną prekybos centrą Saudo Arabijos sostinėje stovi apsaugos darbuotojas,...

Nemalonios žinios kavos mėgėjams: netrukus Lietuvoje ji gerokai pabrangs, jos gali ir pritrūkti (92)

Pastaruoju metu kavos kainos pasaulyje itin išaugo. Prie to prisidėjo siaučiančios stichijos...

Vaidas Mikaitis | D+

Šalyje, kurioje vakar neegzistavo koronavirusas, šiandien neegzistuoja nepaskiepytieji (2)

Ne paslaptis, jog su savo broliu, Pravalturo direktoriumi Vytautu, kelionėse esame šalių rinkėjai....

Kaulinius skausmus dažnas nurašo radikulitui: iš tiesų tai gali būti pažengusi onkologinė liga (31)

„Daktare, man tikriausiai radikulitas“, – sako vyrai savo gydytojams, užklupus kaulų...

Pirmi įvartį įmušę lietuviai vėliau praleido šešis ir liko toli nuo atkrintamųjų (107)

Šeštadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusiose paskutinėse FIFA pasaulio salės...

Orų prognozė: šiaurys vėjas plukdys lietų ir šaltį (1)

Sekmadienio naktį lietus įsisiautėjo Rytų Lietuvoje. Jis iš Aukštaitijos ir Dzūkijos nesitrauks...

Visą pasaulį nustebinusioje Naujojoje Zelandijoje gyvenanti lietuvė: koronaviruso valdymo strategija čia kitokia (259)

Naujojoje Zelandijoje gyvenanti Indrė Kleinaitė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“...

Stulbinanti aprangos ateitis: sunku patikėti, kokiais drabužiais rengsimės jau netrukus – tekstilės pramonė žada revoliuciją (48)

Pagaminta iš perdirbtų, itin funkcionalių ar natūralių medžiagų tekstilė ir apranga ....

Pirmoji iš ES šalių įvedė visuotinį privalomą „Covid“ pasą: darbuotojams ir darbdaviams grės didžiulės baudos (679)

Italija reikalaus visų darbuotojų turėti galiojantį „Covid“ pasą: vyriausybė, vadovaujama...

„Zapad“ atskleidė – ne tik Rusija ir Baltarusija kariautų prieš NATO (732)

Pratybose „Zapad21“, kuriuose buvo treniruojama ir puolamoji operacija prieš NATO be Rusijos ir...