Šių metų sausio mėnesį buvo supirkta beveik 105 tūkst. tonų pieno, 0,4 proc. daugiau, negu praėjusiais metais. Taigi, Lietuvoje pieno pagaminama daugiau, nepaisant to, kad karvių skaičius mažėja.
Karvės
© Komandos nuotr.

Kita vertus, stebima tendencija, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ūkiai stambėja, atsiranda vis daugiau laikytojų, kurie turi didesnes karvių bandas.

Taip atsitinka dėl vis sudėtingesnių rinkos sąlygų. Nereikėtų pamiršti ir fakto, kad pieno poreikis nuolat auga, kadangi auga ir žemės gyventojų skaičius, kuris jau perkopė 7 milijardus. Šiuo metu pasaulyje pieno pagaminama tiek, kiek dar niekada nebuvo – apie 818 mln. tonų per metus.

Nepaisant sudėtingos situacijos, pieno supirkimo kainos nors nežymiai, bet auga. Sausio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 225,7 eurų už toną, šis įkainis padidėjo 1,9 proc. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu, padidėjo 2,1 proc. Deja, bet šis nežymus kainų didėjimas nėra ilgalaikis, vasario mėnesį pasaulinėse rinkose vėl stebimas kritimas. Žemės ūkio ministerijos nuomone, toks nežymus kainų didėjimas nuteikia optimistiškai, bet suprantama, kad pieno gamintojams ir toliau reikalinga pagalba.

„Ieškome galimybių padėti ūkininkams, deramės dėl paramos iš Europos Sąjungos biudžeto, kalbamės su kitais sektoriaus dalyviais, kad nemažintų kainų, tačiau taip pat suprantame, kad ūkiai, kur yra nedidelės karvių bandos, neišsilaikys tik parduodami pieną, jie turėtų užsiimti ir gamyba. Todėl nors ir vangiai, bet ūkiai stambėja, o ateityje bus priversti kooperuotis“, – kalba žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Šiuo metu dėl pieno sektoriaus yra susirūpinusios bene visos šalys. Briuselyje Europos Sąjungos žemės ūkio ministrai nuolat kelia šį klausimą. Vis dėlto ar Lietuvos pieno gamintojai gali išsilaikyti, kai didžioji dalis laiko po vieną ar dvi karves? Eurostato duomenimis, 2013-aisiais vidutiniame ES (beje, ir Estijos) pieno ūkyje buvo 38 melžiamos karvės, o Lietuvos – vos 5. Latvijoje vidutinis ūkio dydis – 7,6 karvės, o Estijoje vidutinio ūkio dydis siekia net 40,7 karvės. Estijoje per metus iš vienos karvės buvo primelžiama po 7,93 t, Latvijoje – po 5,74, o Lietuvoje – vos po 5,61 t. Šių metų vasario duomenimis, mūsų šalyje, ūkių, laikančių karves, buvo 53,4 tūkst., palyginti su praėjusiais metais, jų sumažėjo 10,7 proc. (6,37 tūkst.). Beveik 80 proc. visų pasitraukusiųjų iš pieno gamybos buvo 1-2 karvių laikytojai.

Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės praėjusių metų gruodžio mėnesį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 269 eurų už toną. Ši kaina yra beveik 20 procentų didesnė už vidutinę natūralaus pieno supirkimo kainą. Šiemet sausio mėnesį šiems pieno gamintojams už pieną mokėta tiek pat, kaip ir praėjusį mėnesį ar prieš metus. Kuo didesnis ūkis, tuo daugiau pieno pagaminama ir tuo aukštesnė yra supirkimo kaina ir atvirkščiai, kuo ūkis smulkesnis – tuo mažiau uždirbama. Lietuvoje net 74 procentai pieno tiekėjų laiko tik iki 5 karvių, nors jų yra daugiau nei pusė, tačiau iš jų superkama tik 15 proc. viso šalyje pagaminamo pieno. Būtent šių ūkininkų pajamos yra mažiausios.

Lietuvos pieno gamintojams ateityje bus vis sudėtingiau konkuruoti su užsienio rinkomis, kur ūkiai yra stipriai kooperuoti. Pavyzdžiui, Japonijoje apie 9 mln. žemdirbių priklauso kooperatyvams ir papildomai sukuria 257 000 darbo vietų. Prancūzijoje net 75 proc. žemdirbių priklauso bent vienam kooperatyvui, o Egipte net 4 mln. ūkininkų gauna pajamas ir išlaiko šeimas, būdami kooperatyvų nariais. O Lietuvoje? Kiekvienas ūkininkas laikosi savo ūkio ir nemato kooperacijos prasmės. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, norėdami stiprinti pieno sektorių, tiek ūkininkai, tiek kiti šio sektoriaus dalyviai turėtų siekti ūkių stambėjimo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seimo archyve saugomi protokolai atskleidžia naujojo „valstiečių“ tyrimo ištakas (67)

Aiškindamas naujos Seimo tyrimo komisijos kūrimo motyvus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Rusijoje - įsiūtis dėl apdovanojimo Baltijos šalims: Lietuvą palygino su kanibalais (499)

Po to, kai praėjusią savaitę Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų Baltijos...

Sostinės policija sulaikė išžaginimu įtariamą „alfą vyrą“ Airiną Arutiunianą prašo atsiliepti nukentėjusias (8)

Sostinės kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė fotografu pasivadinusi asmenį, viliojusį...

Listerija užkrėstos šaldytos daržovės Lietuvoje išimamos iš prekybos (13)

Lenkijos įmonės „Greenyard Frozen Poland“ listerija užkrėstos šaldytos daržovės išimamos...

Įvertino Trumpo ir Putino kūno kalbą: itin keista (66)

Ką iš tiesų Donaldas Trumpas galvoja apie Vladimirą Putiną? O ką pastarasis apie savo kolegą...

Įvedus protingą automobilių mokestį dyzelinių išlaikymas smarkiai išaugtų (150)

Kol Lietuvoje neįvesti nauji transporto priemonių mokesčiai, dujomis varomų automobilių...

Atsakymai į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus „Sodrai“ po mokesčių reformos (5)

„Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „ Sodros...

APOEL skaičiuoja nuostolius: per pirmas 20 minučių Lietuvoje praradome milijoną „Sūduvos“ rūbinėje – nevaržomos pergalės emocijos (25)

Po nesėkmės Marijampolės „Sūduvai“ Kipro čempionė APOEL turės koreguoti biudžeto...

54 tūkst. gyventojų netrukus sulauks VMI laiškų (44)

Gyventojai, kurie deklaravo pajamas už 2017 metus, tačiau iki dabar nesumokėjo gyventojų pajamų...

Į Lietuvą atvežė nematytą egzotišką desertą: jo paragauti kol kas pasiryžta ne kiekvienas (16)

„Būna, žmonės net nesupranta, ką mes pardavinėjame, klausia, ar čia kosmetika, ar kažkas...