Tradiciniai ir senieji amatai yra neatsiejama lietuviškosios kultūros dalis, tačiau norint šį paveldą perduoti ateities kartoms, reikia įdėti nemažai pastangų amatus skatinant ir atkuriant.
Kalvis Kaziuko mugėje
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

Saulėtą penktadienį į Padvaisko dvare (Vilniaus r.) Žemės ūkio ministerijos surengtą konferenciją „Tradiciniai amatai etnografiniuose regionuose“ iš visos Lietuvos susirinko bendraminčiai pasidalyti įžvalgomis apie tradicinių amatų puoselėjimą Lietuvos etnografiniuose regionuose, tradicinių amatų centrus, tradicinių amatininkų įgūdžių tobulinimą.

Nežiūrint į tai, kad keičiasi laikai, gyvenimo sąlygos ir žmonių poreikiai, senieji amatai gyvuoja ir teikia žmonėms – tiek jų puoselėtojams, tiek vartotojams – apčiuopiamą naudą. Tradicinių amatų centrų paskirtis yra išsaugoti tradicinių amatų technologijas ir reprezentuoti regioninius amatų savitumus. Amatai, kaip viena iš žemės ūkiui alternatyvių veiklos rūšių, gali duoti nemažą naudą kaimo vietovėms, kadangi ši veikla yra naujų darbo vietų ir pajamų šaltinis.

Lietuvoje 2008 m. sertifikuoti 58 tautinio paveldo produktai, o 2014 m. – jau 2463. Pasitelkus Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos teikiamą paramą buvo įkurta 20 tradicinių amatų centrų. Naujuoju 2014-2020 metų laikotarpiu parama naujų amatų centrų kūrimui nebebus teikiama, tik plečiami ir remiami jau esami.

„Tradicinių amatų centre turi rusenti ugnelė – jis turi plėtoti veiklą: populiarinti tradicinius amatus, užtikrinti tautinio paveldo produktų gamybos technologijų perimamumą, vykdyti mokymus, organizuoti paskaitas, konferencijas, rengti ekspozicijas, parodas. Mes davėme meškerę, bet žuvį pagauti turite patys“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė, informavusi, kad kitais metais bus atliekamos centrų patikros, žiūrima, kaip jiems sekasi.

Tradiciniams amatininkams paramą teikia ne tik ES, bet ir valstybė: dengiamos gaminių sertifikavimo, jų pristatymo parodose, mugėse išlaidos, taip pat remiama amatus populiarinančių leidinių leidyba, edukacinių užsiėmimų organizavimas. Tyrimai rodo, kad valstybės parama davė postūmį ir pardavimams.

Renginyje aptartos tradicinių amatų perspektyvos
Renginyje aptartos tradicinių amatų perspektyvos
© ŽŪM

„Ką susikursim – tą ir turėsim, todėl būtina bendradarbiauti ne tik institucijoms, bet ir savivaldybėms, tautodailininkų ir amatininkų interesams atstovaujančioms organizacijoms ir kitiems“, – pabrėžė ŽŪM specialistai. - Siūlykite savo idėjas, mes norime žinoti jūsų poreikius. Viskas turi būti pritaikyta praktikoje, o ne nugulti į stalčius“.

Renginio metu taip pat buvo pateiktos mokslininkų įžvalgos apie ateities perspektyvas šiame sektoriuje, pristatyti nauji leidiniai: „Lietuvos tautinis paveldas: tradicinis maistas“ ir „Tradiciniai amatai atostogaujantiems kaime“ bei „Tradicinių amatų centrai pagal Lietuvos etnografinius regionus“.

Konferencijos metu buvo apdovanoti ir sėkmingiausiai 2015 metais dirbę tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras. „Tradiciniai ir senieji amatai – neatsiejama dalis mūsų kultūros, savivaldybių išskirtinumo požymis bei papildomas pajamų šaltinis vietos bendruomenei. Dėkoju jums už gražius darbus ir meilę tradicijai“, - įteikdama apdovanojimus sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Konferenciją vedusi muzikologė Zita Kelmickaitė, puikiai pažįstanti beveik visus konferencijos dalyvius ir labai vertinanti jų sunkų triūsą ir pastangas išsaugoti tautinį paveldą, entuziastingai pasvarstė, kaip visuomenę galima būtų sudominti šia sritimi, kuri niekada negarsėjo ir negarsės skandalais. „Negi mums reikėtų išprievartauti ar sumušti kokį konferencijos dalyvį, kad į mus atkreiptų dėmesį?“, – retoriškai klausė žodžio kišenėje neieškanti Z. Kelmickaitė, sukėlusi juoko bangą salėje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pravieniškių mafija“: išskirtinė slaptu informatoriumi paversto kalinio išpažintis (49)

Daugybę metų Pravieniškių pataisos namuose siautėję aukščiausioms kalinių kastoms...

Įsileidus Kremlių – tragedija: neįsivaizdavome, kad žmonės bus žudomi vidury baltos dienos (138)

Lygiai prieš penkerius metus prasidėjo Ukrainos Orumo revoliucija – Maidanas . „Tai buvo...

Susikirto dėl metro statybų: ar Vilniuje jį apskritai įmanoma įrengti (37)

Neseniai Seimas priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuriuo uždegė žalią šviesą...

„Sports Illustrated“: sužvėrėjęs Sabonis neįsivaizduoja žaidimo „puse kojos“ ar 50 proc. (32)

Vienu iš Indianos „Pacers“ komandos lyderių tapęs 22 metų Domantas Sabonis šį sezoną...

Į vieną labiausiai izoliuotų pasaulio kampelių įžengusį amerikietį ištiko baisus likimas (54)

Indijos Andamanų salose, kurios yra tarp labiausiai izoliuotų pasaulio kampelių, nuo valstybės...

Nuomos verslas vis dar skendi šešėlyje: kas laukia tų, kurie nemoka mokesčių

Nuomojančių būstą oficialiai pamažu daugėja – per penketą metų šalyje legalių nuomotojų...

Unikauskas ir Gylys – kodėl slogą gydyti reikia rimtai: po sinusito galite visiškai pasikeisti

„Ką daryti, jei net praėjus septynioms dienoms sloga nesibaigia?“ – LRT TELEVIZIJOS laidoje...

Bičiuliai, draugai ir gerbėjai atsisveikina su netikėtai mirusiu teatro genijumi Eimuntu Nekrošiumi: tai yra labai skaudu (52)

Žinia, kad lapkričio 20-ąją anapilin iškeliavo vienas garsiausių Lietuvos teatro režisierių...

Pramogos Vokietijoje pigesnės nei Lietuvoje: akys raibo nuo pasiūlymų (150)

Vieną negražią dieną, tingiai beieškodamas pigesnių savaitgalinių kelionių idėjų, aptikau...

Indrė Makaraitytė. Kai blaivus protas išeiginėje, ateina Puidokas (340)

Pernai užregistruotas 8181 asmuo, nukentėjęs nuo smurto artimoje aplinkoje. 80 proc. iš šių...