Tradiciniai ir senieji amatai yra neatsiejama lietuviškosios kultūros dalis, tačiau norint šį paveldą perduoti ateities kartoms, reikia įdėti nemažai pastangų amatus skatinant ir atkuriant.
Kalvis Kaziuko mugėje
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

Saulėtą penktadienį į Padvaisko dvare (Vilniaus r.) Žemės ūkio ministerijos surengtą konferenciją „Tradiciniai amatai etnografiniuose regionuose“ iš visos Lietuvos susirinko bendraminčiai pasidalyti įžvalgomis apie tradicinių amatų puoselėjimą Lietuvos etnografiniuose regionuose, tradicinių amatų centrus, tradicinių amatininkų įgūdžių tobulinimą.

Nežiūrint į tai, kad keičiasi laikai, gyvenimo sąlygos ir žmonių poreikiai, senieji amatai gyvuoja ir teikia žmonėms – tiek jų puoselėtojams, tiek vartotojams – apčiuopiamą naudą. Tradicinių amatų centrų paskirtis yra išsaugoti tradicinių amatų technologijas ir reprezentuoti regioninius amatų savitumus. Amatai, kaip viena iš žemės ūkiui alternatyvių veiklos rūšių, gali duoti nemažą naudą kaimo vietovėms, kadangi ši veikla yra naujų darbo vietų ir pajamų šaltinis.

Lietuvoje 2008 m. sertifikuoti 58 tautinio paveldo produktai, o 2014 m. – jau 2463. Pasitelkus Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos teikiamą paramą buvo įkurta 20 tradicinių amatų centrų. Naujuoju 2014-2020 metų laikotarpiu parama naujų amatų centrų kūrimui nebebus teikiama, tik plečiami ir remiami jau esami.

„Tradicinių amatų centre turi rusenti ugnelė – jis turi plėtoti veiklą: populiarinti tradicinius amatus, užtikrinti tautinio paveldo produktų gamybos technologijų perimamumą, vykdyti mokymus, organizuoti paskaitas, konferencijas, rengti ekspozicijas, parodas. Mes davėme meškerę, bet žuvį pagauti turite patys“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė, informavusi, kad kitais metais bus atliekamos centrų patikros, žiūrima, kaip jiems sekasi.

Tradiciniams amatininkams paramą teikia ne tik ES, bet ir valstybė: dengiamos gaminių sertifikavimo, jų pristatymo parodose, mugėse išlaidos, taip pat remiama amatus populiarinančių leidinių leidyba, edukacinių užsiėmimų organizavimas. Tyrimai rodo, kad valstybės parama davė postūmį ir pardavimams.

Renginyje aptartos tradicinių amatų perspektyvos
Renginyje aptartos tradicinių amatų perspektyvos
© ŽŪM

„Ką susikursim – tą ir turėsim, todėl būtina bendradarbiauti ne tik institucijoms, bet ir savivaldybėms, tautodailininkų ir amatininkų interesams atstovaujančioms organizacijoms ir kitiems“, – pabrėžė ŽŪM specialistai. - Siūlykite savo idėjas, mes norime žinoti jūsų poreikius. Viskas turi būti pritaikyta praktikoje, o ne nugulti į stalčius“.

Renginio metu taip pat buvo pateiktos mokslininkų įžvalgos apie ateities perspektyvas šiame sektoriuje, pristatyti nauji leidiniai: „Lietuvos tautinis paveldas: tradicinis maistas“ ir „Tradiciniai amatai atostogaujantiems kaime“ bei „Tradicinių amatų centrai pagal Lietuvos etnografinius regionus“.

Konferencijos metu buvo apdovanoti ir sėkmingiausiai 2015 metais dirbę tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras. „Tradiciniai ir senieji amatai – neatsiejama dalis mūsų kultūros, savivaldybių išskirtinumo požymis bei papildomas pajamų šaltinis vietos bendruomenei. Dėkoju jums už gražius darbus ir meilę tradicijai“, - įteikdama apdovanojimus sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Konferenciją vedusi muzikologė Zita Kelmickaitė, puikiai pažįstanti beveik visus konferencijos dalyvius ir labai vertinanti jų sunkų triūsą ir pastangas išsaugoti tautinį paveldą, entuziastingai pasvarstė, kaip visuomenę galima būtų sudominti šia sritimi, kuri niekada negarsėjo ir negarsės skandalais. „Negi mums reikėtų išprievartauti ar sumušti kokį konferencijos dalyvį, kad į mus atkreiptų dėmesį?“, – retoriškai klausė žodžio kišenėje neieškanti Z. Kelmickaitė, sukėlusi juoko bangą salėje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Balsavimas dėl Seimo vadovo Pranckiečio atstatydinimo žlugo nuolat pildoma (264)

Seimas antradienio vakarą per neeilinį posėdį balsavo dėl galimybės Viktorui Pranckiečiui...

Venckienės laukiantis „Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams: parduoda turtą, kad turėtų tam lėšų (100)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam Teismui atmetus Neringos Venckienės advokatų...

Gabrielius Landsbergis – apie Pranckiečio procesą: tai labai keistas precedentas (19)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis...

Gyvai / Europos taurės dvikova Vilniuje: „Rytas“ – „Partizan“ (20)

Vilniaus „Ryto“ (1-1) krepšininkai antradienį namie trečio rato dvikovą žaidžia su Belgrado...

Karbauskis nesijaučia pralaimėtoju: šiandien keli dalykai tapo aiškūs (87)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienio situacijos,...

Austėja Landsbergienė ir Ilja Laursas pasidalijo taisyklėmis, kaip kasdien rasti laiko tobulėjimui

Sėkmingi Lietuvos ar net pasaulio lyderiai pasakytų: jokios paslapties čia nėra – tik daug...

Gamtos grožybės pralenkusios visus lūkesčius – Gruzijos kalnai, vynuogynai ir chinkaliai

Mūsų tautietis, tarpukario farmacininkas, muziejininkas ir rašytojas Antanas Vienuolis, po savo...

Tautvydas Marčiulaitis. Norėjot nemokamos gerovės? Nebūna (10)

Nuo pat gerovės valstybės diskusijos pradžių buvo itin smalsu, kas bus, kai pradėsim kurti tą...