Visose ūkio šakose ar viešajame sektoriuje be valstybinės valdžios kuriasi ir aktyviai dirba, gindamos savo bendruomenių interesus, profesinės sąjungos, įvairios asociacijos ir sąjungos. Ne išimtis ir žemės ūkis. O kokia jų situacija Lietuvoje?
Žemės ūkis
Žemės ūkis
© Shutterstock nuotr.

Čia jau daugelį metų veikia asociacijos ir sąjungos, subūrusios stambius ir smulkius ūkininkus, žemės ūkio bendroves, šeimos ūkius, galvijų ir grūdinių kultūrų augintojus, pieno gamintojus, sodininkus, daržininkus, visus, kuriuos maitina mūsų žemė. Tokių asociacijų ir sąjungų, veikiančių Lietuvoje, yra per šimtas.

Pasak žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, visos jos išsilaiko iš savo narių mokesčių, aktyviai dalyvauja priimant sprendimus, kurie svarbūs visiems, susijusiems su žemės ūkiu. Ir visos jos – ilgamečiai Žemės ūkio ministerijos socialiniai partneriai. Ne visada ministerijos ir socialinių partnerių nuomonės sutampa. Ir tai visai natūralu, nes kiekvienas socialinis partneris mato pirmiausiai savo problemas, jam labiausiai rūpi savi nariai ir labiausiai skauda dėl jų nesėkmių.

Žemės ūkio ministerija privalo matyti visą žemės ūkio sektorių: socialines ir ekonomines problemas, aplinkosaugą ar kelių tiesimą. Kaip taisyklė, visa tai dažniausiai neišsisprendžia be pinigų. Todėl savaime suprantama, kad lėšų visiems ir visur nepakaks, poreikiai bus didesni, o galimybės ribotos. Todėl svarbu turimas lėšas paskirstyti skaidriai, teisingai ir užtikrinti kiekvieno sektoriaus vystymąsi, augimą, inovatyvumą ir konkurencingumą. Svarbu prioritetai“, – akcentuoja V. Baltraitienė.

Ministrė pažymi, jog tikėtasi, kad Kaune įsikūrę Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) bus tie, kurie suburs visus socialinius partnerius, išgrynins jų nuomonę, ir taip bus galima ieškoti geriausių sprendimų. Deja, taip neatsitiko. Gal todėl, kad rūmų veikla uždara, o vieši tik pareiškimai ir „kepamos“ rezoliucijos kovojant dėl riebesnio kąsnio iš mokesčių mokėtojų pinigų. Turima mintyje ne kaimo plėtros programa, ne lėšos, kurias gauna žemdirbiai. Kalbama apie pačių ŽŪR išlaikymą visų mokesčių mokėtojų sąskaita.

Ministrė pastebi, jog savivalda iš valdiško aruodo iškreipia pačios tokios institucijos esmę. Todėl dar 2014 m. žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė susitarė su Žemės ūkio rūmų vadovais, kad palaipsniui reikia atsisakyti valstybinio finansavimo ir pradėti gyventi taip, kaip priklauso bet kuriai kitai profsąjungai – išsilaikyti iš savo narių mokesčio.

„Rūmų vicepirmininkas ponas Sigitas Dimaitis tuomet ir man, ir Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui net pažadėjo parengti ir pateikti įstatymo projektą. Juk ir pats Ministras Pirmininkas yra ne kartą pasisakęs už Žemės ūkio rūmų savarankiškumą. Bet... trūkt už vadžių ir vėl iš pradžių. Kam ką nors keisti, jei ir taip viskas gerai: valstybė išlaiko apie 50 etatų, apmoka už komunalines paslaugas ir net antstolių pretenzijas. Kur geriau rasi!“, – pabrėžia ministrė.

Ministerijos Vidaus auditas atliko ŽŪR finansinį auditą. Tačiau taip ir liko paslaptis, koks yra visas Žemės ūkio rūmų biudžetas ir kokią dalį jame sudaro valstybės lėšos. Tokios informacijos ŽŪR tiesiog nepateikė. „Netgi kalbantis su ŽŪR vadovais ir man paklausus, koks visgi tas bendras biudžetas, kuris užtikrintų žemdirbių savivaldos institucijos veiklą, p. S. Dimaitis pareiškė, kad tai ne mano (ministrės) reikalas. Na, ne mano, tai ne mano“, – stebisi ministrė.

Kalbėdama apie konkrečius skaičius ir pinigų skyrimą ŽŪR, ministrė atkreipia dėmesį, jog 2014 m. Žemės ūkio rūmams buvo skirta 380,5 tūkst. Eur, 2015 – dešimčia tūkstančių mažiau. Atsižvelgiant į tai, kad rūmų vadovybė bent jau viešai neišsižadėjo tapti savarankiška ir pereiti prie savarankiško biudžeto, bei į tai, kad mįslės, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai taip ir nepavyko įminti, o iš europinių lėšų nebegalima finansuoti žemdirbių atstovavimo Briuselyje, valstybinis finansavimas Žemės ūkio rūmams buvo sumažintas šimtu tūkstančių eurų.

„Mano giliu įsitikinimu, Lietuvos žemdirbių asocijuotų struktūrų dalyvavimas Europos asociacijose yra labai svarbus. Kartu dirbdami ne tik čia, Lietuvoje, bet ir Briuselyje, derindami savo pozicijas, galime pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Todėl šimtas tūkst. eurų neatiteks valdininkų atlyginimams, jie atiteks žemdirbių asociacijoms, kartu dalis lėšų teks ir ŽŪR“, – akcentuoja V. Baltraitienė.

Pasak ministrės, kalbant apie Žemės ūkio rūmų finansines perspektyvas, norėtųsi, kad jie daugiau dalyvautų įvairiose kaimo plėtros programose, teiktų paraiškas ir gautų lėšų savo veiklai stiprinti, kad kuo daugiau atstovautų žemdirbių asociacijoms, kad jos norėtų tapti rūmų nariais, o ne iš jų trauktis. Kad kiekvienas, dirbantis žemę, suvoktų, kad jų didžiausias pagalbininkas yra ŽŪR. Taip, kaip yra kitose šalyse.

„Išgirdau, kad sužinojus, jog bus sumažintas finansavimas, ŽŪR įkurtas streikų komitetas ar grupė, o gal dar kitaip pavadinta. Kaip suprantu, prasidės piketai, bet ne dėl žemdirbių problemų, o dėl pinigų. Tad noriu paklausti – ar tų problemų iki 2016 m. nebuvo, jos kažkokios naujos? O jei buvo, tai už 100 tūkst. eurų galima parsiduoti ir nematyti problemų. Svarbu, kad pinigai įkristų į kišenę“, – pabrėžia ministrė.

Ministrė V. Baltraitienė atkreipia dėmesį, jog suvokdama, kad pagalba ŽŪR vis vien reikalinga, ministerija šiems metams skyrė 260 tūkst. Eur. Tai pinigai, skirti 47 specialistų etatams išlaikyti. Tačiau svarbu, kad tie specialistai rajonuose būtų žemdirbiams tikri pagalbininkai.

„Šiemet ŽŪR minės savo 90-metį. Labai iškilus ir prasmingas jubiliejus. Linkiu ŽŪR vadovams, nariams, visiems ŽŪR dirbantiems atsigręžti atgal ir pamatyti, kokie ŽŪR buvo prieš dešimtmetį. Būkite stiprūs, vieningi, verti Lietuvos žemdirbių pasitikėjimo, būkite tikri socialiniai partneriai. Linkiu išaugti iš vienos ar kitos partijos malonės, išsivaduoti iš grupės asmenų, sprendžiančių savo problemas ir besiplėšančių dėl mokesčių mokėtojų pinigų, „globos“. Linkiu, kad 2016 metai – jubiliejiniai metai – taptų persilaužimo metais“, – apibendrina žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Putinas piktdžiugiškai stebi koronaviruso siaubiamus Vakarus: antrasis frontas jau atidarytas? (535)

Europoje prasidėjo sąmyšis. Milijonai žmonių atsidūrė karantine, privatus sektorius –...

Lietuvoje patvirtinta dar 12 koronaviruso atvejų iš viso – 394 atvejai (57)

Šiuo metu Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų – 394, kovo 28 d. 9 val. duomenimis iki šiol iš...

Lietuvoje patvirtintas 7-as mirties nuo koronaviruso atvejis papildyta (409)

Šeštadienį Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pranešė apie dar vieną mirtį.

Nepamirškite persukti laikrodžio rodyklių – šalyje įvedamas vasaros laikas (26)

Šį kovo sekmadienį 3 val. Lietuvos laiku, laikrodžius pasuksime vieną valandą į priekį. Šiais...

Paulius Jurkevičius. Italija, atleisk mums: pamokų nesimokėme, solidarumo – nulis (216)

Jeigu man kas nors būtų pasakęs, kad 18 dienų negersiu espreso kavos, būčiau atsakęs –...

Verygos raginimas ir karantinas – antrame plane: gryname ore – ištroškę šilumos ir saulės (249)

Nors prieš šį pavasariškai šiltą savaitgalį Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga...

Žmonės mirę, bet COVID-19 tyrimų rezultatų dar nėra: statistika keistis gali kardinaliai (179)

Tikėtina, kad greitu metu sužinosime apie dar mirusį asmenį, turėjusį COVID-19 virusą....

Nuo koronaviruso mirė Ispanijos princesė Maria Teresa (69)

Mirė Ispanijos Bourbon-Parma princesė Maria Teresa, ėjusi 87-uosius metus, šeštadienį pranešė...

Laima Kybartienė apie juodžiausią gyvenimo periodą: auginau dukrą viena, nes vyras ėmė degraduoti (21)

Kai visuomet pasitempusi ir besišypsanti legendinė diktorė Laima Kybartienė sveikinasi iš...

Pajūryje nesutikti policijos beveik neįmanoma: paplūdimiuose patruliuoja net keturračiais (29)

Pajūryje sustiprintos pareigūnų pajėgos patruliuoja ir gatvėje, ir pajūriu. Žmonės, anot...