Vasarą jaučiamas kritulių trūkumas kenkia ne tik žemdirbiams, bet ir žuvininkams. Specialistai pripažįsta, kad dėl to šiais metais žuvis, atsidurianti ant mūsų stalo, gali būti mažesnė.
Karpis
© Shutterstock nuotr.

Žuvies bus mažiau

Žuvies augintojai sako, kad iš žuvies auginimo Lietuvoje tikrai galima pragyventi ir tai yra įdomi žemės ūkio šaka, tačiau šie metai yra sudėtingi.

UAB „Raseinių žuvininkystės ūkis“ valdybos pirmininkas Česlovas Kenstavičius DELFI papasakojo, kaip sausra paveikia žuvis.

„Yra problemų, nes vanduo yra smarkiai sušilęs ir nusekęs apie 20-30 proc. Pastoviai trūksta deguonies tvenkinyje, apačioje būna tik apie 1 proc. deguonies, viršuje – iki 4-3 proc., todėl visos žuvys būna paviršiuje, į apačią nesileidžia ir sunkiai maitinasi. Sausra atsilieps ir produkcijai, ir žuvies kokybei, nes žuvis nepasieks planuoto vidutinio svorio, o mums reikia, kad karpis būtų daugiau nei 1,5 kilogramo. Šiais metais gali būti mažiau produkcijos, jeigu žuvys nepasiekia planinio svorio“, - pasakojo Č. Kenstavičius.

Pašnekovas teigė, kad dėl karščių tenka imtis papildomų brangių priemonių: „Mes kalkiname tvenkinius, ten yra ir žolių, ir įvairių kvapų, todėl reikia pagerinti vandens kokybę. Pirkome labai daug kalkių, nes jos padidina deguonies kiekį vandenyje. Naudojome įvairias priemones, todėl kol kas labai didelių problemų neturime, tačiau vargo ir papildomų išlaidų yra.“

Tačiau, anot specialisto, žuvies kaina greičiausiai vartotojui šiais metais neaugs.

„Kadangi prekybininkai yra užsidėję didelius procentus, jeigu mes, gamintojai, keltumėm kainą, vartotojas to karpio iš viso nebe įpirktų. Mes kainų nekelsime, jos net gali sumažėti, nes nėra, kur žuvies parduoti, pasiūla didesnė negu paklausa. Apie 50-60 proc. Lietuvoje užaugintos žuvies reikia išvežti į užsienį: į Lenkiją, Latviją, Vokietiją. O ten žuvies kainos yra žymiai mažesnės. Lietuviai apskritai mažai žuvies suvalgo palyginti su kitomis šalimis, o karpis yra tokia žuvis, kurią parduoda dažniausiai gyvą ir ją ne visi įperka. Be to, turtingi šios žuvies nenori, nes tai juk ne lašiša, o žemesnė klasė paprasčiausiai neįperka“, - aiškino Č. Kenstavičius.

Labai laukia lietaus

Telšių rajone žuvininkystės ūkį turintis Feliksas Petkus DELFI pasakojo, kad vandens trūkumas yra akivaizdus.

„Kenčiame nuo sausros, kadangi yra vandens trūkumas, tvenkinių vandens lygis nukritęs, o papildyti nėra iš ko. Net nelabai yra kaip išspręsti šių problemų, tiesiog laukiame lietaus. Lyg ir žadėjo artimiausiu metu. Vasaros pradžia dar palyginus buvo nebloga, buvo šalta, bet su vandeniu problemų nebuvo, jos atsirado dabar, kai prasidėjo karščiai“, - pasakojo F. Petkus.

Pašnekovas teigė, kad žuvys šiais metais nėra labai didelės: „Vasaros pradžia: birželis ir liepa buvo šalta, vandens temperatūra taip pat nebuvo didelė. Žuvies maitinimasis priklauso nuo išorinės temperatūros: kuo temperatūra yra aukštesnė, tuo medžiagų apykaita yra greitesnė. Jeigu esant 20 laipsnių temperatūrai žuvis pašarą suvirškina per valandą, tai esant 16 laipsnių temperatūrai tai trunka apie 8 val. Todėl žuvys šiais metais augo lėtai.“

Pasak pašnekovo, sunku pasakyti, kokia žuvies kaina bus šiais metais: „Laukiame spalio mėnesio. Jis parodys vasaros rezultatus.“

Žemiausias vandens lygis per 40 metų

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas Egidijus Bukelskis DELFI teigė, kad šiuo metu vandens lygis telkiniuose iš tiesų yra labai žemas. Jis teigė suprantantis iš žvejybos gyvenančius ūkininkus, nes jiems dabar tikrai nėra lengva.

Anot mokslininko, sausra veikia žuvis ne tik tvenkiniuose, bet ir upėse: „Visur, kur vanduo yra žydintis, žuvims nėra lengva gyventi. Bet dideliuose ežeruose to tikrai nėra ir pavojaus nekyla. Tačiau išdžiuvusiuose upeliuose ar tvenkiniuose yra nelengva, nes ima stigti deguonies.“

Pašnekovas davė patarimą auginantiems žuvis: „Žuvys gali nustoti maitintis, kai yra tokios sąlygos. Dažnai daroma klaida, kad jas papildomai šeria, supraskime, kad pašarai surūgsta vandenyje, o žuvis jų neėda. Ir tai nėra sveika.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Karbauskis gerbia Guogą: siūlo neskubėti daryti išvadų (183)

Valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis neslepia, kad gerbia europarlamentarą Antaną...

Sauliaus Skvernelio patarėjas įžvelgia nebylų kartelį tarp prekybos tinklų (212)

Kartais atrodo, kad vartotojų gerove rūpintis turinti Konkurencijos taryba žaidžia verslo...

Su apnuogintais ispaniškais ašmenimis susidūręs „Žalgiris“ pasijuto „supjaustytas“ (15)

„Pietų IV“ sirgalių tribūna prieš rungtynes ironišku transparantu pasveikino „Sevilla“...

Architektė: savivaldybė neva taupo pinigus ir laiką, tačiau iš tiesų – trumparegiškai juos švaisto (15)

Jei anksčiau apie universalų dizainą Lietuvoje buvo kalbama kaip apie siekiamybę ar gerąją...

Gydytoja papasakojo apie gyvybiškai svarbius vitaminus: imuniteto specialiai stiprinti nereikia (18)

Artėjant rudeniui, susizgrimbame, jog pats laikas stiprinti imunitetą . Griebiamės vaisių,...

Nustebsite, ką gali kvapų maišymas: atskleidė keletą gudrybių (3)

Sluoksniavimas – ne tik mados tendencija, tai ir viena populiariausių parfumerijos krypčių. Jos...

Internautai nesėkmingai bando atspėti: koks gyvūnas slepiasi tarp žaislų? (33)

Gali atrodyti, kad šioje nuotraukoje „pozuoja“ vien tik pliušiniai žaislai, tačiau jūs...

Paprasti būdai, padėsiantys suvaldyti pyktį (4)

Kiekvienai mamai ar tėčiui yra tekę nors kartą atsidurti situacijoje, kai jų atžalos pyktis...

Kodėl džiūsta aviečių uogos (3)

Aviečių uogos džiūsta dėl įvairių virusinių ligų, kurias platina cikados ir amarai. Šie...

Skaitome tarp eilučių: kokie žinučių ženklai rodo, kad žmogus jumis nebesidomi? (34)

Šiais laikais nė viena pažintis neapsieina be bendravimo tekstinėmis žinutėmis. Kokie ženklai...