Deja, bet internete vykstančios finansinės aferos pamažu tampa norma - dažnai žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose girdime naujų istorijų apie individualių asmenų patiriamus nuostolius. Naujos kartos sukčiai sėkmingai veikia apsimesdami kasdienio vartojimo paslaugų atstovais, darbo internetu organizatoriais ar net neva pardavinėdami įvairias prekes.
Interneto sukčiai „žvejoja“ įmonių darbuotojus perveda ir šešiaženkles sumas
Interneto sukčiai „žvejoja“ įmonių darbuotojus perveda ir šešiaženkles sumas

Tačiau tokio tipo nusikaltimai - anaiptol ne riba. Pastaruoju metu populiarėja kitas pinigų išviliojimo būdas: tiesiogiai bendraujama su įvairių įmonių darbuotojais. Tai padeda išvilioti dideles pinigų sumas, pasinaudojant tiek pasaulinės pandemijos sukelta sudėtinga situacija versle, tiek pačių darbuotojų patiklumu.

Įdomu, kad dažniausiai ant sukčių kabliuko užkimba būtent su finansais dirbantys žmonės. Pasak tarptautinės kibernetinio saugumo įmonės Tessian, beveik trečdalis šio sektoriaus darbuotojų Jungtinėje Karalystėje yra paspaudę sukčių siųstas nuorodas, susijusias su online pinigų plovimu. Šis skaičius turėtų itin neraminti: kitų industrijų vidurkis šioje šalyje siekia vos 11 procentų.

Kaip veikia įvairūs nusikaltimai internetinėje erdvėje? Šiaurės Dakotos banko (JAV) atliktas tyrimas parodė, kad internetinių nusikaltėlių aukas galima skirstyti į tris grupes. Beveik pusė respondentų nukentėjo dėl kibernetinių atakų, o maždaug po ketvirtadalį - nuo skaitmeninių sistemų sutrikimų arba žmogiškųjų klaidų. Kalbant apie finansinius nusikaltimus darbo vietoje, būtų tikslingiausia fokusuotis į paskutiniąją grupę.

Jau prieš tai buvo minėta, kad žmonių patiklumas - vienas svarbiausių elementų, norint nelegaliai pasipelnyti įmonių sąskaita. Verta paminėti, kad ir sukčių naudojami būdai atrodo anaiptol nekaltai. Dažniausiai tokio tipo finansiniai nusikaltėliai apsimeta įmonių vadovais arba verslo partneriais. Šiuos vaidmenis sukčiai sugeba įgyvendinti įtikinamai: tam gali padėti nuosekli informacijos paieška ar net kitokio tipo kibernetiniai nusikaltimai, kaip, pavyzdžiui, duomenų ar tapatybės vagystė. Taigi, iš pirmo žvilgsnio paprastam darbuotojui gali būti sudėtinga įsivaizduoti, kad nekaltas elektroninis laiškas arba skambutis - sukčių darbas.

Kai paprastam darbuotojui skambina ar rašo rimtas pareigas ar sąsajas su įmone turintis asmuo, darbuotoją tai nuteikia itin pozityviai. Jis jaučiasi ypatingai svarbus, jam norisi atlikti tą darbą gerai, efektyviai ir kuo greičiau. Būtent emocijos tampa neapdairaus naivumo priežastimi.

Prieš kelis metus visame pasaulyje nuskambėjo Lietuvos piliečio Evaldo Rimašausko įvykdyta didžiulio masto afera. Į penktąją dešimtį įkopęs vyras, negalėjęs pasigirti stipriais kompiuterinio raštingumo ar programavimo įgūdžiais, sugebėjo ne kartą pasipelnyti iš tokių technologijų gigantų kaip Facebook ir Google. Šis atvejis buvo itin skandalingas - kaip aukščiausius skaitmeninio saugumo standartus užtikrinančioms įmonėms net kelis metus nekilo įtarimų dėl bendravimo su sukčiumi?

E. Rimašausko strategija buvo itin paprasta: vyras Latvijoje įregistravo įmonę Quanta Computer. Jos pavadinimas sutapo su Taivane prieš kelis dešimtmečius įkurtos kompanijos, kuri iš tiesų bendradarbiauja su didžiausiomis technologijų įmonėmis bei turi užsitarnavusi gerą reputaciją šioje industrijoje. Taigi, pavogus taivaniečių kompanijos tapatybę bei atidarius daugybę fiktyvių sąskaitų įvairiose Europos valstybėse, lietuvių sukčius sugebėjo išvilioti milijonines sumas. Už tokį nusikaltimą E. Rimašauskas buvo nuteistas 5 metais kalėjimo, o Facebook ir Google pavyko susigrąžinti nemažą dalį patirtų materialinių nuostolių.

Tokio tipo nusikaltimai itin išryškina didžiules spragas kibernetinio saugumo srityje įvairiose darbovietėse. Taip pat gali mažėti pasitikėjimas net ir labiausiai pažengusiomis technologijų įmonėmis tiek profesinėse, tiek neformaliose srityse.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba dalinasi patarimais, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko:
• Visų pirma, labai atsargiai įvertinkite laiškus, kuriuose prašoma pateikti konfidencialią informaciją.
• Žinokite, kad patikimos kompanijos, o ypač bankai, niekada neprašo elektroninio pašto laiškais pateikti jautrios informacijos (asmens duomenų, prisijungimo duomenų ir pan.)
• Neatsakinėkite į aukščiau aprašytus požymius atitinkančius „phishing“ laiškus ir nesinaudokite pateikiamomis nuorodomis į internetinius tinklalapius, kadangi tai gali būti užmaskuoti „phishing“ tinklalapiai arba kenkėjiška programinė įranga, skirta duomenims slapta rinkti jūsų kompiuteryje.
• Jeigu nusprendėte „prisijungti“, padarykite tai atskirame naršyklės lange, rankiniu būdu įvesdami savo elektroninės bankininkystės sistemos adresą, kuriuo lankotės įprastai (t. y. ne tą, kuris pateikiamas el. laiške).
• Neįvedinėkite svarbios informacijos į iššokančius (pop-up) langus.

Užsakymo nr.: PT_85066579

Projektas „Sustiprink Imunitetą“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Testas: ar atskirsite, kurios iš šių antraščių yra šios naujienos, o kurios - melagienos? (1)

Terminas melagienos ( fake news ) jau kurį laiką yra kartojamas, aiškinamas ir akcentuojamas. Bet...

Praradote kompiuterį? Apsaugokite bent savo duomenis (1)

Ko gero niekas neplanuoja pamesti ar prarasti savo kompiuterio. Bet vis dėl to, kartais taip...

„Snapchat“: pranykstančios nuotraukos, lipdukai ir pavojai. Kaip išlikti saugiam?

„ Snapchat “ socialiniam tinklui – jau beveik dešimt metų. Programėlė, sukurta vartotojų...

Programėlės vaikų telefonuose, kurios gali būti rizikingos (2)

Išmanieji telefonai į vaikų rankas patenka vis anksčiau. Tėvai įrenginius kartais naudoja kaip...

Elektroninės bankininkystės sukčiai ištobulėjo: kaip atskirti netikras bankininkystės svetaines (11)

Dažniausiai kokiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu prisistatęs sukčius...

Top naujienos

Pasisako už privalomą vaikų testavimą mokyklose: teoriškai – būtų gerai, jeigu ne viena problema (24)

Mažiau nei prieš mėnesį atsivėrusiose ugdymo įstaigose situacija dėl COVID-19 sudėtingėja....

Jungtinės Karalystės sprendimas suglumino net vakcinologus: pateikit įrodymus Indija pagrasino atsakomaisiais veiksmais (18)

Jungtinės Karalystės vyriausybė susiduria su vis didėjančiu pasipriešinimu dėl atsisakymo...

Konfliktas su Kinija Lietuvos verslą spraudžia į kampą: valdžios prašo garantijų paskoloms (170)

Lietuvos ir Kinijos diplomatinį ginčą savo kailiu pajutęs ir nuostolius patyręs verslas sako, jog...

Teisme aiškėja skandalingi liudijimai apie Gražulį: pripažino, kad tai nėra normalu (122)

Seimo narys Petras Gražulis skambino ir prašė pervesti įvairias sumas į jo padėjėjos...

Dizainerė Ramunė Piekautaitė pristatė naujausią savo drabužių kolekciją: provokuojanti fotosesija įkvėps drąsiems deriniams (13)

Praeitis, kuri yra mano istorija, gali būti suvokiama ir kaip negrąžinamas laikas, bet ir kaip...

Apkarpyta viešųjų pirkimų reforma važiuoja Seime: įstaigoms – didesnė laisvė pirkti ne viešai, o stambūs pirkimai keltųsi į centrą (5)

Seime keičiasi prezidento Gitano Nausėdos pasiūlyta viešųjų pirkimų reforma – apsvarsčius...

Gyventojai iš parduotuvių šluoja šildytuvus: pardavimai išaugę 10 kartų (59)

Orams atvėsus, o šildymo sezonui dar neprasidėjus, gyventojai iš parduotuvių šluoja šildytuvus....

„Moderna“ vadovas pateikė prognozę dėl pandemijos pabaigos papildyta (295)

Vakcinos gamintojos „ Moderna “ vadovas Stephanas Bancelis prognozuoja, kad koronaviruso...