Ko žmogui gyvenime reikia, kad jis atrastų savo vietą? Vida ir Raimondas Beskės iš Tauragės rajono Milgaudžių kaimo savo pašaukimą atrado augindami braškes. Paskui jas šeima iš miesto persikėlė gyventi į kaimą. Šiemet jie tapo konkurso „Metų ūkis 2015“ Tauragės rajono nugalėtojais.
Braškės
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Ūkininkauti šeima pradėjo nuo pat jaunystės, nuo 1994 metų. Viskas prasidėjo nuo 3 ha. Paskui žemės vis daugėjo, dabar jau jos turi apie 60 ha, tačiau braškes augina tik 12 ha.

Kaip Raimondas pasakoja, skinamų braškių auginama apie 7–8 ha, o kitą dalį sudaro pirmametės. Auginant braškes reikia turėti daug pūdymų atsėliavimui, nes kas treji metai pereinama vis į naują dirvą. Pasak Raimondo, jau ilgus metus bendradarbiaujama su olandais, iš jų perkamos braškių veislės, gaunama visa naujausia informacija apie technologijas.

„Auginant braškes kasmet atsiranda vis kas nors naujo – ne tik veislės, bet ir technologijos. Nors ir veisles iš olandų perkame pačias naujausias, dar net neturinčias pavadinimų. Kita vertus, daugiausia viskas priklauso nuo to, kaip augini braškes. Kartais iš prastos veislės gali gauti gerą derlių, o kartais ir gerą veislę gali sugadinti prastai augindamas“, – pasakoja Raimondas.

Jis su žmona dažnai važiuoja į kitas šalis – ne tik į Olandiją, bet ir į Vokietiją, Lenkiją pasižiūrėti, kaip dirba braškių augintojai, parsiveža įvairių naujienų. Šeima mielai bendrauja ir su Lietuvos kolegomis, tačiau mano, kad braškių auginimas mūsų šalyje vis dar tebėra netradicinis užsiėmimas, tad ir specialistų nėra daug.

Iš pradžių braškes šeima augino tiesiog dirvoje, neturėjo net laistymo sistemos. Vėliau perėjo prie plėvele dengtų vagučių, tarp kurių ėjo laistymo juosta, taip pat įrengė šiltnamius. Iš pradžių jų buvo tik 1 ha, o dabar šiltnamiai jau užima 2,5 ha ploto. Šiltnamiai leidžia gerokai ilgiau pratęsti braškių sezoną – nuo gegužės 15 iki pat spalio pabaigos – lapkričio 1 d. Šiltnamiuose taip pat taikomos naujos technologijos, užaugus vienam derliui, sodinami šaldyti braškių daigai, kurie pradeda derėti jau po 50–60 dienų. Taip gaunamas rudeninis derlius.

Praėjusiais metais Raimondas ėmėsi dar vieno naujo būdo braškėms auginti – įrengė 12 kilometrų trijų aukštų plieninius stelažus, o juose į substratą susodino braškes. Stelažų aukštis – 1,4 metro. Žmonėms daug patogiau uogas skinti stačiomis, nepasilenkus. Taip be vargo galima dirbti 7–8 valandas. Kitas svarbus dalykas, kad į mažą plotą galima susodinti daug braškių daigų, nes jos auga trimis aukštais. Pirmajame aukšte derlius būna bent 20 proc. mažesnis, nes ten tamsiau, geriausiai uogos dera viršutiniame aukšte, labai apsimoka uogas taip auginti. Raimondas skaičiuoja, jog iš vieno daigo surenkama maždaug 400-500 g uogų.

„Auginant stelažuose, substrate, visai kita uoga užauga – sveika, stipri, nes ten jų nepuola nei puvinys, nei kiti kenkėjai, daug mažiau chemijos reikia. Investicijos didelės, bet jos atsipirks, nes tokia įranga laikysis bent 10–15 metų, – patirtimi dalijasi Raimondas. – Dabar žiema, įtemptai ruošiamės kitam uogų sezonui, tad nutiesėme dar 11 kilometrų stelažų“.

Stelažuose uogos laistomos kompiuterizuotai, dozuotai. Iš magistralinės žarnos išvestos adatos, iš jų per valandą ant braškių daigų išlaša po 2 litrus vandens. Braškių tręšimas ūkyje taip pat kompiuterizuotas, tereikia tik trąšas supilti į talpyklas. Po uogynus išvedžioti elektroniniai vožtuvai, kuriuos kompiuteris atidaro ir laisto braškes pagal jų augimo fazę, žiūrint, ar augalas žydi, ar mezga žiedus, ar deri.

Kaip aiškina Raimondas, augalų apsaugos priemonių laukuose naudojama nedaug, visai nenaudojami herbicidai, kurie yra patys kenksmingiausi, tad uogos užauga tikrai ekologiškos. Raimondas džiaugiasi, kad paskutiniu metu atsirado ekologiškų augalų apsaugos priemonių, kurios Lietuvoje, deja, dar nėra populiarios, bet kitose šalyse yra labai paplitusios.

Uogas šeima parduoda didmeninei prekybai ir šiek tiek nuolatiniams klientams. Raimondas planuoja, kad galbūt jau kitais metais pasiseks patiems organizuoti prekybą ir parduoti savo derlių, taip daug labiau apsimokėtų, nes dabar ūkininkui iš galutinės kainos lieka nedidelė dalis. Raimondas nenorėtų prekiauti turguje, kur masiškai pardavinėjamos lenkiškos braškės kaip lietuviškos, jis norėtų prekiauti sąžiningai ir kad žmonės galėtų sąmoningai pasirinkti tą prekę, kurios jie nori.

Ūkininkai ne kartą pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos parama pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ supaprastintąja tvarka. Raimondas džiaugiasi, kad jie vieni pirmųjų gavo paramą šiltnamiams jau pagal naujojo laikotarpio kaimo plėtros programą. Iš tos paramos lėšų ir įsirengė stelažus, pasistatė šiltnamių, pirko traktorių.

Paklaustas, ar džiugina „Metų ūkio 2015“ nugalėtojo titulas, Raimundas sako manantis, jog tokio titulo vertas tas žmogus, kuris jau yra pasiekęs aukštumas, o jis dar turi, kur tobulėti, augti. „Iki užsieniečių mums dar toli. Vokiečiai augina braškių po 50 ha, švedai – po 30–40 ha, taiko pačias naujausias technologijas, su mažesniais plotais jie neišsilaikytų. Darbo jėgos jie atsiveža iš kitų šalių, o pas mus pati didžiausia problema – rasti darbininkų, nes negalime samdyti užsieniečių, o savų jau labai trūksta. Ūkyje sezono metu uogoms skinti tenka samdyti 30-40 žmonių, daigus sodina apie 12 moterų, o nuolat dirba 6 žmonės. Nuo to, ar bus kas dirba, priklauso ir mūsų ūkio perspektyvos“, – apibendrina Raimondas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (162)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (55)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (1)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (69)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (5)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (39)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (97)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (57)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...

Kalėjimų sistemoje bręsta naujas skandalas (66)

Skandalas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusysis tvirtina, kad prieš pat teismo posėdį į...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (231)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...