Visa Europos Sąjungos žuvų perdirbimo pramonė sulaukė svarbaus Europos Sąjungos Tarybos sprendimo. Įmonės galės importuoti perdirbimui skirtas žaliavas ir iš trečiųjų šalių.
Žuvys
© ŽŪM

Europos Sąjungos Taryba patvirtino reglamentą, kuriuo nustatomos Sąjungos autonominės tarifinės kvotos tam tikriems žuvininkystės produktams ir numatomas tų kvotų valdymas 2016–2018 m. laikotarpiu. Šis sprendimas labai aktualus visai Europos Sąjungos žuvų perdirbimo pramonei, nes bus sudarytos sąlygos importuoti perdirbimui skirtas žaliavas iš trečiųjų šalių, taikant sumažintus muitus arba visai jų netaikant.

ES, būdama viena didžiausių žuvininkystės produktų rinkų pasaulyje, pati negali apsirūpinti visu vartotojams reikalingu žuvų kiekiu – vietinių žvejų sužvejojama bei akvakultūros ūkiuose užauginama produkcija patenkina tik 44 proc. poreikio. Be to, tam tikrų Europos šalyse pamėgtų žuvų ar jūros gėrybių vietiniai žvejai sugauna nepakankamai arba išvis nežvejoja. Lietuvos žuvų perdirbimo įmonės taip pat importuoja didelius žaliavos kiekius tolesniam perdirbimui, po kurio platus žuvininkystės produkcijos asortimentas patenka tiek ant mūsų vartotojų stalo, tiek eksportuojamas į įvairias užsienio šalis.

„Naujasis reglamentas, nustatantis didesnes nei dabartiniu laikotarpiu populiariausių importuojamų perdirbti skirtų žuvininkystės produktų – menkių, krevečių, jūrinių lydekų, silkių ir pan. – tarifines kvotas, sudarys galimybes mūsų šalies žuvų perdirbėjams plėsti gamybą, produkcijos įvairovę bei išsaugoti darbo vietas, išliekant konkurencingais tarptautinėje rinkoje“, – pažymėjo žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė.

Lietuvos žuvų perdirbėjai Europoje užima lyderių pozicijas krabų lazdelių ir kitų surimi produktų gamyboje, todėl jiems ypač svarbu, kad derybų metu pavyko pasiekti, jog ateinančius trejus metus be muitų leidžiamas importuoti surimi žaliavos kiekis būtų padidintas 30 proc., palyginti su pastaraisiais metais įvežamais kiekiais (t.y. kasmet būtų galima importuoti 60 tūkst tonų perdirbti skirto surimi).

Šiuo metu į veterinarinį patvirtinimą turinčių gyvūninio maisto tvarkymo subjektų registrą yra įtrauktos 49 Lietuvos įmonės, užsiimančios žuvų perdirbimu, iš kurių 45 įmonės gali tiekti savo gaminamus produktus ES rinkai. Per metus jos pagamina vidutiniškai 80-90 tūkst. tonų produkcijos. 2014 m. šios produkcijos vertė sudarė 318,9 mln. eurų. Per 10 metų nuo Lietuvos narystės ES pradžios žuvų perdirbimo sektoriuje pagamintos produkcijos apimtys išaugo 40 proc., o pagamintos produkcijos vertė – pusantro karto. Dalis žuvų produktų parduodama vietinėje rinkoje, likusi iškeliauja į užsienį (daugiausia – Vokietiją, Prancūziją ir Baltijos šalis).

2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/2265, kuriuo nustatomos Sąjungos autonominės tarifinės kvotos tam tikriems žuvininkystės produktams ir numatomas tų kvotų valdymas 2016–2018 m. laikotarpiu paskelbtas ES Oficialiajame leidinyje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Politologas Girnius: manau, kad Skvernelis nekandidatuos

Politologas Kęstutis Girnius , vertindamas dvejus praėjusius šio Seimo kadencijos metus juokavo,...

Aistros dėl vaikų paėmimų nerimsta: tėvų forumas reikalauja atšaukti įstatymą (153)

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija...

„Mirusios“ trenerių draugystės fone Valančiūnas pažvelgė į skaudžiąją NBA realybės pusę

Kyle‘as Lowry ir Jonas Valančiūnas kartu sudėjus praleido net dvylika metų tobulėdami savo...

Cukriniu diabetu suserga ne tik nutukę ir pasyvūs žmonės: Aistė papasakojo, kaip 18 metų gyvena su šia liga (1)

Kas antras pasaulyje diabetu sergančiųjų žmonių nežino, kad turi šią ligą. Lietuvoje...

Ekstremali situacija kelyje: greitosios pagalbos dispečerių konsultacija priminė siaubą (3)

Noriu pasidalinti nutikimu, įvykusiu pirmadienį kelyje Kaunas – Vilnius . Sakyčiau, liūdni dėl...

Didžioji Lietuvos nelaimė: ar demografinę duobę padės užpilti statybininkai iš Ukrainos? (283)

Lietuvoje nebeliko ir 2,8 mln. gyventojų – liūdnai skelbia statistikos duomenys. Kiti...

Užkalnis. Kaip apsupti save protingais žmonėmis (124)

Kodėl reikėtų taip elgtis? Su kvailiais artimoje aplinkoje juk lengviau? Jie mažiau kritiški,...

Guogos pastaba „Žalgiriui“: pirmoje vietoje turi būti rinktinė (78)

Vilniaus „Ryto“ klubo oficialiai svetainei interviu davęs klubo prezidentas Antanas Guoga...

Namas – tarsi įgyvendinta svajonė: užburiantys pakrantės vaizdai leidžia jaustis kaip amžinose atostogose (1)

Yra labai nedaug vietovių, kurios turi didelei aglomeracijai būdingą tankumo, aukštos kokybės...