Apie ateities biblioteką kalbamės su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku ir Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininke Danguole Abazoriuviene.
© Organizatorių archyvas

- Lietuvos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė Bibliotekų metais. Kokią reikšmę turi Bibliotekų metų paskelbimas siekiant ambicingų tikslų – skatinti inovacijas ir darnios visuomenės kūrimąsi?

R. Gudauskas: Bibliotekų metų paskelbimas ir tas faktas, kad jų globėja – Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė – tai visų pirma didžiulės pagarbos ženklas visai bibliotekininkų bendruomenei, kartu rodantis visuomenei, koks potencialas ir vertė slypi bibliotekose. Tokios iniciatyvos tarsi iš naujo atskleidžia, parodo visiems žinomas, bet galbūt kiek pamirštas tiesas. Tačiau į tai visų pirma žiūrime per bibliotekų misijos ir jų kuriamos vertės visuomenei suvokimą: neatsitiktinai Bibliotekų metų šūkis yra „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“.

Skaitanti – tai visų pirma mąstanti ir kurianti visuomenė, tai atvira visuomenė, visuomenė, turinti ateitį. Kokia ji bus – priklausys nuo mūsų visų. Matome, kad Bibliotekų metai padėjo konsoliduoti visuomenę, atkreipti dėmesį į bibliotekas, leido sustiprinti sąveiką tarp knygų kūrėjų, vertėjų, leidėjų, kartu – pagalvoti apie naujus bendradarbiavimo modelius su aukštojo mokslo, verslo sektoriumi, nevyriausybinėmis organizacijomis ir pan. Tikimės, kad ir toliau galėsime išnaudoti simbolinį Bibliotekų metų kapitalą kuriant viešąjį gėrį.

Įgyvendinant projektą „Bibliotekos pažangai 2“ siekiama, kad bibliotekos taptų aktyviu tarpininku tarp vietos bendruomenės, verslo, vietos valdžios ir visuomeninių organizacijų, siūlančių naujas, gyventojų poreikius tenkinančias paslaugas. Ar sulaukėme čia proveržio?

R. Gudauskas: 2013 m. startavęs projektas „Bibliotekos pažangai 2“ siekia dar labiau sustiprinti bibliotekas ir įgalinti jas savarankiškai plėtoti savo infrastruktūrą ir neformalaus ugdymo paslaugas. Džiugu matyti, kaip bibliotekos tampa ir aktyviu tarpininku tarp vietos bendruomenės, verslo, vietos valdžios ir visuomeninių organizacijų, siūlančiu naujas, gyventojų poreikius tenkinančias paslaugas.

2016 m. atlikto tyrimo metu vadovai, darbuotojai, partneriai, suinteresuoti asmenys pabrėžia viešosios bibliotekos kaitą. Bibliotekos pokyčiai pirmiausiai yra siejami su informacinių technologijų integracija į bibliotekas, kuri užtikrino reikiamą bazę plėsti siūlomų paslaugų spektrą. Tad patys bibliotekos vadovai ir personalas biblioteką suvokia kaip dinamišką, įvairialypę įstaigą, kurios teikiamos paslaugos apima informacinę, kultūrinę, šviečiamąją-edukacinę, socialinę-visuomeninę sritis.

Biblioteka – visiems atviri žinių ir idėjų namai
© DELFI / Andrius Ufartas

Bibliotekų išoriniai partneriai taip pat perėmė šį bibliotekos paslaugų suvokimą, nors iki tiesioginio darbo su bibliotekomis jas daugiausiai teigė įsivaizdavę kaip išskirtinai tik į skaitymą orientuotas įstaigas. Pasak bibliotekų darbuotojų, nors visuomenėje vyrauja bibliotekos, kaip knygų išdavimo vietos, stereotipas, būtent tiesioginis kontaktas su biblioteka keičia lankytojų turimą įsivaizdavimą, o nauji lankytojai neretai lieka nustebinti bibliotekos teikiamų paslaugų įvairovės.

Viešosios bibliotekos, siekdamos pritraukti įvairių socialinių grupių lankytojus, nuolatos plečia savo veiklos sritis. Šiuolaikinės bibliotekos misija apima informacijos centro, kultūros sklaidos, edukacijos, inovacijų populiarinimo ir bendruomenės centro funkcijas. Nestandartinės, ne vien informacinės funkcijos yra itin svarbios mažesnėse gyvenvietėse, kur biblioteka tampa pagrindiniu kultūros ir bendruomenės židiniu.

Neišvengiamai, keičiantis bibliotekai, privalo keistis ir pats bibliotekininkas, kadangi tradicinės bibliotekininko kompetencijos nebėra pakankamos. Taip pat ir išoriniai partneriai pastebėjo, kad iki tiesioginio darbo su bibliotekininkais jų darbą patys daugiau siejo tik su knygų skaitymu ir jų išdavimu.

Projektas „Bibliotekos pažangai 2“ tyrimo dalyvių suvokiamas kaip skirtas skatinti bibliotekų savarankišką veiklumą, stiprinti, plėtoti veiklas, kurti naujas paslaugas. Kaip pagrindinė tiesioginė naudos gavėja įvardijama vietos bendruomenė, gyventojai, kurie šiandien gali naudotis naujai sukurtomis paslaugomis. Bibliotekų kontekste išskiriamas projekto rezultatas – gerosios praktikos pavyzdžių kūrimas, kuris skatina sveiką bibliotekų tarpusavio konkurenciją, tačiau kartu ir skatina poreikį kryptingai dirbti kartu, dalintis patirtimi.

Ekspertų nuomone, šis projektas taip pat sudarė sąlygas pažvelgti į bibliotekų vidinę sveikatą per jos personalo veiklumo, noro tobulėti, kelti savo kvalifikacijas prizmę. Tyrimo dalyviai sutinka, kad projekto „Bibliotekos pažangai 2” dėka bibliotekos pagyvėjo, tapo atviresnės, pamažu pradėta tolti nuo stereotipinio bibliotekos įvaizdžio.

- Koks vaidmuo galėtų atitekti bibliotekoms siekiant paskatinti piliečius aktyviai dalyvauti valstybės valdyme, įsitraukti į sprendimų priėmimą dalyvaujant Vyriausybės organizuojamose viešosiose konsultacijose?

R. Gudauskas: Viešos diskusijos ir konsultacijos, informacinės analitikos paslaugos – tai viena iš strateginių Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos veiklos krypčių. Pirmuosius žingsnius žengėme jau rugsėjo mėnesį, vos atsidarę po renovacijos, kai bendradarbiaudami kartu su partneriais, tokiais kaip GLL (Global Lithuanian Leaders), VšĮ Geopolitinių studijų centru, asociacija „Langas į ateitį“ ir kitais – surengėme nemažai atvirų diskusijų visuomenei aktualiais klausimais.

Manome, kad bibliotekos turėtų tapti tais tikrais bendruomenės kūrimo(si) ir traukos centrais, kurie gali reikšmingai prisidėti prie viešojo diskurso plėtojimo. Mes, kaip parlamentinė biblioteka, bendradarbiaudami su Vyriausybės, Prezidento kanceliarija ir kitomis valdžios bei aukštojo mokslo, tyrimų institucijomis, norime tapti tuo centru, kuris įtrauktų piliečius bei sprendimų priėmėjus į įvairias viešas diskusijas, konsultacijas ir tokiu būdu – į valstybės valdymą.

D. Abazoriuvienė: Viešųjų bibliotekų svarbiausia misija buvo ir yra būti tarpininku tarp informacijos ir visuomenės. Jos yra atviros įvairaus amžiaus ir įvairių poreikių žmonėms institucijos, gebančios bendradarbiauti ir turinčios nemažai partnerių. Stiprios savo tinklu, moderniomis technologijomis ir nemokama interneto prieiga, teikiamų paslaugų gausa bei žmogiškaisiais ištekliais. Savivaldybių viešosiose bibliotekose ir jų padaliniuose (iš viso 1267 bibliotekose) per metus skaitytojai apsilanko iki 10 milijonų kartų. Toliau vykdydamos savo misiją ir praplėtusios ją iki tarpininkavimo bei informavimo apie Vyriausybės vykdomą veiklą, jos galėtų būti puikiais Vyriausybės ar kitų valdžios institucijų ambasadoriais savo bendruomenėse.

Biblioteka
Biblioteka
© Shutterstock nuotr.

Per bibliotekas galima skleisti informaciją apie visuomenei aktualias viešąsias ir administracines e. paslaugas, vykdyti įvairias viešinimo, skatinimo, motyvavimo veiklas. Žinios apie priimtus sprendimus, konsultacijas ir kitą įvairią veiklą galėtų operatyviai pasiekti atokiausias šalies gyvenvietes, galime padėti suorganizuoti susitikimus su Lietuvos gyventojais ir taip dažniau ir iš arčiau susipažinti su jų problemomis.

Bėda ta, kad valstybės institucijos nepakankamai vertina viešųjų bibliotekų potencialą, per mažai panaudoja bibliotekas kaip partneres, kaip informacijos kanalus, kaip svarbų išteklių šalies plėtrai, kaip aktyvias institucijas, galinčias žymiai aktyviau tarnauti bendruomeninės veiklos plėtotei, jos įtraukimui ir dalyvavimui viešojo valdymo procesuose.

- Kaip sekasi kaimiškosioms bibliotekoms tapti švietimo, kultūros ir žinių sklaidos centrais?

D. Abazoriuvienė: Šiandien labai svarbu žinoti, ko reikia šiuolaikiniam skaitytojui, lankytojui, kokiose bibliotekos erdvėse jis nori būti ir tobulėti, kokį bibliotekininką tikisi sutikti. Sėkminga bibliotekų veikla neįmanoma be jų kaitos. Įvairūs projektai, ypač projektas „Bibliotekos pažangai“, padarė esminį lūžį kaimiškų bibliotekų gyvenime. Bibliotekų infrastruktūros sutvarkymas, teikiamų paslaugų kompiuterizavimas ir jų įvairovė, taip pat bibliotekininkų noras keistis ir būti atviriems įvairiems iššūkiams lėmė, kad biblioteka tapo šiuolaikiška, patrauklia vieta, į kurią malonu ateiti, pabūti, ne tik pasiimti knygą, paskaityti periodinį leidinį, bet ir pasinaudoti įvairiomis elektroninėmis paslaugomis, rasti vietą kūrybai ir saviraiškai. Atėjusiam labai svarbu sutikti profesionalų bibliotekininką – kokybiškai įvaldžiusį informacijos ir komunikacijos technologijų priemones, elektroninėje erdvėje užmezgusį draugiškus, abipusiu pasitikėjimu paremtus santykius su vartotojais, t. y. tapusiu savo bendruomenės „skaitmeniniu kuratoriumi“, pagalbininku, išmokstant ir įtvirtinant naujus paslaugų ir informacijos gavimo būdus.

Bibliotekos pasikeitimui didelės įtakos turėjo ir turi ir pačios bibliotekos aktyvumas, jos matomumas. Bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis ir partnerystė yra veiksniai, lemiantys bibliotekos svarbą bendruomenėje. Kaimo biblioteka, aktyviai bendradarbiaudama su vietos bendruomene, švietimo, kultūros ir kitomis įstaigomis bei prisidėdama prie šių įstaigų veiklų, suteikia galimybę jungti ir vienyti kaimo žmones, bendrauti ir bendradarbiauti. Į kaimo biblioteką einama mokytis, tvarkyti įvairių reikalų, spręsti problemų, kurti, bendrauti. Bibliotekininkai kartu su bendruomenėmis, įvairiomis įstaigomis imasi bendros šviečiamosios-kultūrinės veiklos, rašo ir įgyvendina bendrus projektus. Kartu organizuoja kompiuterinio raštingumo, mezgimo, dekupažo, floristikos ir kitus mokymus, knygų pristatymus, konkursus, filmų peržiūras ir įvairiausias edukacines veiklas.

Biblioteka – visiems atviri žinių ir idėjų namai
© Shutterstock nuotr.

Bibliotekose daug veiklų pasiūloma ir vaikams grįžus iš mokyklos: pamokų ruoša, skaitymai, knygų aptarimai, informacijos paieška, edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės ir kt. Bendromis jėgomis organizuojamas užimtumas ir socialiai atskirtiems, pažeidžiamiems, problemas patiriantiems kaimo gyventojams, jie skatinami dalyvauti kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime. Džiugu, kad sociologinių tyrimų („Lietuvos gyventojų nuomonė apie viešąsias bibliotekas“, 2016 m.) rezultatai yra labai palankūs bibliotekoms. Didžioji dauguma gyventojų labai vertina pasikeitusį bibliotekų veidą. Todėl drąsiai galiu teigti, kad Lietuvoje bibliotekos kaimiškose vietovėse jau tapusios moderniais bendruomenių švietimo, kultūros ir žinių sklaidos centrais, bendravimui skirtomis socialinėmis erdvėmis.

- Ateities biblioteka. Kokia ji?

R. Gudauskas: Visų pirma tai visuomenės lūkesčius atliepianti biblioteka, peržengianti įprastus „knygų namų“ rėmus. Tai atvira žinioms ir idėjoms biblioteka, kur susitinka smalsūs protai ir degančios širdys. Tai biblioteka, kurioje norisi būti.

D. Abazoriuvienė: Ateities biblioteka turėtų būti daugiau negu biblioteka. Tai gyvenimo mokykla visiems bendruomenės nariams, siejanti visus ir kitokius, visur išsiblaškiusius, kviečianti virtualiai prisijungti, ateiti, tiesiog sugrįžti ir bendrai saugiai pabūti. Tai vieta, kurioje gera, šilta, malonu, jauku, informatyvu, profesionalu, modernu, kvepia kava ir šokoladu, vyrauja dermė tarp knygos ir aukštųjų technologijų, bibliotekos viešumas išreiškiamas atvirumu Lietuvos ir pasaulio problemoms, vyrauja partnerystė su rajono, Lietuvos, Europos institucijomis ir gebama funkcionuoti pasaulinėje infrastruktūroje, garantuojama socialinė sanglauda, prieglobstis socialinio paribio žmonėms, vyksta nuolatinis idėjų generavimas, padedantis kurti XXI amžiaus tinklaveikos visuomenę ir įtvirtinantis jos prioritetus: komunikaciją ir informaciją bei dvasinio gyvenimo pilnatvę.

Užsakymo nr.: PT_72722102

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Jungtinės Karalystės politiniame žemėlapyje – sunkiai įsivaizduojami pasikeitimai (127)

Anglijos šiaurėje esančius miestus sieja kasybos verslas, mirštanti pramonė ir gyventojų...

Naujakurės džiaugsmą aptemdė netikėtai sienoje atsiradęs įtrūkimas: kas už viską turės sumokėti? (23)

Įsigijus naują būstą, gavus raktus ir pirmą kartą pravėrus jo duris, ima didelis džiaugsmas....

Atsirado pirkėjas: už Vilniaus centrinį paštą pasiūlyta daugiau nei 11 mln. eurų (15)

Penktadienį pasibaigus Vilniaus Gedimino prospekte esančio centrinio pašto pardavimo aukcionui, jį...

Skambina pavojaus varpais – paslapties šydu Seimas gali grįžti į Viduramžius (12)

Ketvirtadienį Seimas nepriėmė galutinio sprendimo dėl parlamentaro Povilo Urbšio pasiūlymo...

„Grigeo“ vadovas: jeigu verslą laikote blogiu, turbūt nesukūrėte nei vienos darbo vietos

Vieno darbuotojo jokia įmonė niekada nedrįstų atleisti – tai gero. Taip DELFI TV laidoje „...

Naujuose reitinguose – netikėtai „gera“ naujiena Seimo nariams (29)

Naujausi reitingai neša teigiamą žinią parlamentarams – spalį rekordinėse žemumose...

Vidas Bareikis savo laišku padėjo tašką: skiriasi su žmona Jurga Šeduikyte (114)

Kalbos, kad menininkų pora – Jurga Šeduikytė (39) ir Vidas Bareikis (33) – išgyvena...

Kraupus įvykis Vilniuje: troleibuso pervažiuotas vyras mirė įvykio vietoje (13)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Vilniuje , Savanorių prospekte, 6 maršruto troleibusas...

Seimas su žemėmis maišęs automobilių registracijos mokestį po svarstymo jam pritarė (437)

Penktadienio rytą Seimas ėmėsi svarstyti automobilių registracijos mokestį. Jis, pagal naujausią...