Vaistingieji augalai, skleidžiantys stiprų aromatą, dar yra vadinami fitoncidiniais augalais. Fitoncidais vadinami lakūs junginiai, kuriuos išskiria kvepiantys augalai. Manoma, kad tokių augalų skleidžiamas aromatas gali atbaidyti skraidančius (morkinė musė, morkinė blakutė, kopūstinis baltukas, kopūstinė musė, svogūninė musė) ir ropojančius (kryžmažiedė spragė, amaras, rapsinis žiedinukas) daržo augalų kenkėjus bei įtakoti jų populiacijų reguliavimą, o tuo pačiu – gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose. Naudojant cheminius preparatus, ilgainiui kenkėjai adaptuojasi prie jų, dalis tokių medžiagų lieka augaluose.
Klaipėdos universiteto nuotr.
Klaipėdos universiteto nuotr.

Be to, cheminių pesticidų naudojimas tiesiogiai susijęs ir su biologinės įvairovės saugojimu. Iki šiol Lietuvoje dėl įvairių nuomonių nėra plačiai taikoma praktika daržo augalų kenkėjų bei ligų kontrolei naudoti fitosanitarinius augalus. Ypač tai aktualu būtų ekologiniams, biodinaminiams ir kitiems ūkiams, suinteresuotiems gaminti sveikesnę produkciją. Juolab, kad pastaruoju ir maisto vartotojai tampa vis atsakingesni: jiems svarbu sveikas, gamtą tausojantis ir maksimaliai naudingas produktas.

Klaipėdos universiteto botanikos sodo mokslininkai ir tyrėjai skirtingose Lietuvos vietose esančiuose dešimtyje ūkininkų ūkių 2018-2019 m. vykdo eksperimentą, kurio tikslas – vertinti labiau paplitusių daugiamečių vaistingųjų augalų, turinčių fitoncidinių savybių, galimybes panaudoti ir daržovių apsaugai nuo kenkėjų.

Klaipėdos universiteto nuotr.
Klaipėdos universiteto nuotr.

Pasirinktuose ūkiuose įrengiami kopūstų, morkų, svogūnų bandomieji laukeliai, jie apsodinami vaistinės balzamitos, pipirmėtės, paprastojo čiobrelio ir paprastojo raudonėlio sodinukais. Stebimi daržovių būklės ir derliaus kokybės skirtumai, atsparumas kenkėjams ir ligoms, daržovėms augant tarp minėtų rūšių fitoncidinių augalų. Be to, palyginimui, įrengiami dar du laukeliai, kur viename augančios daržovės apdorojamos įprastomis cheminėmis priemonėmis, kitame – nenaudojamos jokios augalų apsaugos priemonės (kontrolinis laukelis).

Taikoma daržovių rotacija. Darbai atliekami pagal patvirtintą metodiką. Tai Klaipėdos universiteto įgyvendinamas projektas (vadovė dr. (HP) Asta Klimienė) „Aplinką tausojančių augalų apsaugos priemonių panaudojimas, siekiant gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.

Klaipėdos universiteto nuotr.
Klaipėdos universiteto nuotr.

Eksperimente naudojami keturi vaistingieji augalai (žr. lentelę), yra pakankamai populiarūs Lietuvoje, gerai auga, nėra lepūs, bei turi ryškias fitoncidines savybes. Iš jų - vaistinė balzamita yra primirštas augalas, kuris buvo dažnas 18-ojo amžiaus darželiuose.

Lietuviškas augalo vardas Lotyniškas augalo vardas Augalo naudingosios savybės Augalo gyvenimo forma
Balzamita, vaistinė  Balsamita major L. Dekoratyvus, vaistinis, prieskoninis Daugiametis
Čiobrelis, paprastasis  Thymus serpyllum L. Dekoratyvus vaistinis, prieskoninis, aromatinis Daugiametis
Pipirmėtė  Mentha piperita L. Vaistinis, aromatinis, maistinis Daugiametis
Raudonėlis, paprastasis  Origanum vulgare L. Dekoratyvus, vaistinis, aromatinis, prieskoninis Daugiametis

Parodomųjų bandymų laukeliuose visos daugiametės vaistažolės buvo sodinamos daigais 25-30 cm atstumais, vienoje eilėje į iš anksto paruoštą derlingą dirvožemį, kuriame lygiagrečiai yra auginamos daržovės: kopūstai, morkos, svogūnai. Nuėmus daržovių derlių nupjaunami vaistingieji žoliniai augalai, jų kerai apmulčiuojami durpėmis ir paliekami žiemoti. Sekančiais metais tarp jų sodinamos kitos daržovės pagal rotaciją.

Klaipėdos universiteto nuotr.
Klaipėdos universiteto nuotr.

Kadangi visi daugiamečiai augalai intensyviai plinta šaknų atžalomis, todėl labai greitai gali pradėti stelbti kultūrinius daržo augalus, išplisti į tarpueilius. Siekiant apriboti jų nepageidaujamą išplitimą, rekomenduojama vaistažolių auginimo alternatyva – sodinimas vazonuose. Vieno metro atkarpoje įkasami 3 vazonai su pasodintomis vaistažolėmis.

Klaipėdos universiteto nuotr.
Klaipėdos universiteto nuotr.

Preliminariais tyrimo duomenimis, visi keturi vaistingieji augalai labiau apsaugo daržoves nuo graužiančių lapus kenkėjų. Mažiausiai į kenkėjų buvimą įtakoja paprastasis čiobrelis (jis buvo lepiausias – prigijimas siekė apie 70 proc. todėl reikėjo atsodinti). Didžiausias kenkėjų kiekis randamas kontroliniuose laukeliuose.

Užsakymo nr.: PT_81948857

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.3333

Amerikietiška svajonė, gimusi lietuviškame agroversle (5)

Kiekvienoje bendruomenėje, nesvarbu, ar bendradarbių kolektyve, ar verslo industrijoje – atsiranda...

Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje (2)

Kasmet vis daugiau žmonių, ieškodami sielos ramybės, iškeičia didmiesčio šurmulį į gyvenimą...

Kaip darniai sujungti produktyvų žemės ūkį ir aplinkos apsaugą?

Aktyviai ūkininkaujantys žemdirbiai domisi pažangaus ūkininkavimo pavyzdžiais ir ieško...

Fosforo poveikis augalams, derliui ir kokybei (3)

Šiandienos žemės ūkyje inovacijų taikymas tapo neatsiejama agroverslo dalimi. Visgi naujovių...

Dukros ir tėčio tandemas šeimos verslą sėkmingai veda naujovių kryptimi (42)

Tvirtą poziciją rinkoje turinčios įmonės „Ivabaltė“ vadovų gretas prieš metus laiko...

Top naujienos

Eugenija Grižibauskienė | D+

Verslininkas Kirvaitis – apie „One“ virsmą tarptautiniu gigantu, derybas su „Google“ ir pardavimų šuolį nuo nulio iki 30 milijonų (1)

Aldo Kirvaičio įkurta, globalių finansų rinkoje besidarbuojanti „ Metasite “ kompanija jau...

Turkijoje prasidėjo „antra vasara“: pilni lėktuvai lietuvių atostogauja už juokingas kainas (167)

Nors kalendorinė vasara baigėsi – populiariuose Turkijos kurortuose atrodo, kad atostogų sezonas...

COVID-19 pandemijos pabaigos prognozės: Lietuvos profesoriai pasakė, kada viskas turėtų baigtis (672)

Praėjusią savaitę vakcinos gamintojos „Moderna“ vadovas Stephanas Bancelis viešai pasisakė,...

Nauja tvarka dėl moksleivių izoliacijos įnešė daugiau sumaišties: kai kurių punktų negali suprasti (63)

Sprendimai dėl trumpesnės mokinių izoliacijos socialiniuose tinkluose sukėlė ir tėvų...

Orų prognozė: saulę paslėps debesys

Lietuvos orus lems anticiklono pietvakarinė dalis, tačiau diena nebus saulėta. Naktį šalies...

Duomenų mokslininkas: nenoriu gąsdinti dėl 4000 naujų atvejų, bet mes link to einame (459)

„Aš sakyčiau prastėjimo greitis yra panašus kaip ir praeitą savaitę, gal šiek tiek...

Daugiausia plaukų netenkame naktį: geri patarimai, kad jie neslinktų miegant (7)

Kad ir kaip puoselėtumėte plaukus, dėl tam tikrų priežasčių gali suintensyvėti jų slinkimas...

Ant suolo lyderį lemiamu metu palikęs Schilleris: mums reikia kitokio jo žaidimo (11)

Po pirmų dvejų rungtynių naujajame Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) sezone dėl komandos gynybos...

F-1 pilotas Nico Huelkenbergas su lietuve žmona Egle tapo tėvais: paskelbė ne tik nuotrauką, bet ir retą kūdikio vardą (58)

Pasaulyje žinomas F-1 pilotas Nico Huelkenbergas šią vasarą vedė lietuvaitę mylimąją...