Lietuvos ūkininkų grupė kartu su Bioenergy LT atstovais aplankė Bulgarijos ūkininkus. Geriau kartą pamatyti, nei 100 kartų išgirsti. Koks pirmas įspūdis? Oho, nesitikėjome, – sakė ūkininkai. Pirmiausiai nustebino, kad įmonės konsultantai, sakydami, kad lankysimės vidutinio didumo ūkyje, turėjo galvoje 7,5 tūkst. ha ūkį. Šio ūkio savininkas Ivan pirmiausiai parodė ūkyje naudojamą techniką. Technikos kieme gausu, bet didesnė dalis iš senų laikų.

Noriai bendraujantis Ivan paminėjo: „pažiūrėkit, kiek anksčiau reikėjo technikos, šiuo metu skiriame du ūkio raidos etapus: pirmasis iki darbo su Bioenergy pradžios, ir antrasis – pradėjus dirbti su biologinių preparatų kompanija“. Dabar ūkyje užtenka trijų vikšrinių traktorių, dviejų savaeigių purkštuvų, dviejų virbalinių 26 m pločio akėčių, trijų sėjamųjų, keturių kombainų ir keturių priekabų grūdų išvežimui. Ūkyje dirba 8 darbuotojai, derliaus nuėmimo metu samdo transportą grūdų išvežimui iš lauko.

Pasigedome ūkyje žieminių rapsų. Ūkininkas pasakė, kad gaunant vidutinį 5 t/ha derlingumą, nerentabilu juos auginti. Rapsus pakeitė žieminiais miežiais, jų vidutinis derlingumas siekia 8 t/ha. Beje, pernai 400 ha lauke gavo rekordinį 18 t/ha kukurūzų grūdų derlingumą, vidutinis ūkio kukurūzų derlingumas buvo 15,7 t/ha. Pirmas klausimas laukuose – kaip pavyko pasiekti tokių rezultatų, nes dirvožemis ne geresnis nei Joniškio r. - humusingumas 2. Galvojome gal įtakoja meteorologinės sąlygos, bet mes tikrai nenorėtume tokių: nuolatinė sausra ir 30 – 36 °C temperatūra vasarą.

Ūkio šeimininkas neskubėdamas pradėjo dėstyti savo ūkio raidos istoriją. Kai žemės ūkyje agronomija užleido vietą komercijai, reikėjo kažką keisti, anksčiau ar vėliau ateina supratimas, kad dirvožemį reikia saugoti ir daugeliu atvejų atstatyti jo derlumą. Ivan teigė, kad teko sutikti su Bioenergy konsultantų nuomone, kad augalų produktyvumas ir dirvožemio derlumas – ne dvi problemos, o dvi to paties medalio pusės. „Siekiant optimalaus derlingumo ir norint išsaugoti dirvožemio savybes, reikalinga nauja žemės ūkio valdymo strategija. Suprantama, pradžioje nepatikėjome, kad galima ūkininkauti be „chemijos“, bet jau žinojome, kad aukštos žemdirbystės kultūros šalyse daugiau dėmesio skiriama aukštos kokybės produkcijai ir dirvožemio savybių išsaugojimui.

Bioenergy LT konsultantai rekomendavo problemas spręsti įdiegiant ūkyje mikrobiologines technologijas. Reikėjo pakeisti žemės dirbimo strategiją, tuo metu buvome pripratę žemę dirbti agresyviai. Kiek senos technikos likę nuo tų laikų. Atsisakius agresyvaus dirbimo, pastebėjome, kad akivaizdžiai pradėjo keistis dirvožemio savybės, taip kaip ir sakė konsultantai iš Lietuvos. Dėl to šiuo metu ūkyje teliko trejos virbalinės akėčios ir keturios sėjamosios, viena iš jų – kukurūzų. Daugelis konsultantų ir specialistų gąsdino, kad išplis augalų ligos ir kenkėjai, tuo metu neturint supratimo, tikrai buvo neramu, tuo labiau, kad konsultantai iš kito regiono, tačiau ilgainiui supratome, kad sudarius palankias sąlygas augalai įgauna atsparumą. Natūralus augalų atsparumas leidžia stipriai sumažinti pesticidų normas, manome, kad dirvožemis per 6 metus jau šiek tiek apsivalė nuo jų likučių. Pirmais metais nesitikėjome derliaus priedo, bet paskaičiavus ekonominius rodiklius, priedas buvo akivaizdus. Antraisiais metais pradėjo didėti ir derlingumas, nes naudojami mikroorganizmai užtikrino geresnį maisto medžiagų patekimą į augalus. Pirmiausiai azotas ir fosforas, be kurių pakankamo kiekio augalai negali suformuoti optimalaus produktyvumo. Veislės, kurias šiandien auginame, reikalauja daugiau maisto medžiagų, selekciniais metodais padidintas šių elementų naudojimas. Daugelis pasako, kad paprasčiau išberti dideles trąšų normas.“

Ūkininkai labai nustebo, kai kolega iš Bulgarijos papasakojo, kaip jis didino trąšų normas. Naudojant N180P80K110 žieminių kviečių derlingumas tesiekė 6 – 7 t/ha, o kukurūzai su N200P60K120 neviršydavo 8 t/ha. Įdiegus mikroorganizmus viskas pasikeitė, mikroorganizmai augalus aprūpina augalus būtinais mitybos elementais iš natūralių dirvožemio rezervų, svarbiausia, kad tai dirvožemio rezervai, iš kurių augalai negali įsavinti maisto medžiagų. Pastaruosius 6 metus ūkyje nenaudojamos PK trąšos, kviečiams N75-90, kukurūzams N90-120, šiemet bus bandymas su kukurūzais, kur azoto bus tik 40 kg/ha v.m. Kaip derlingumas? Kviečių vidutinis derlingumas – 8 t/ha, vidutinis kukurūzų derlingumas iš 3,5 tūkst. ha – 15 t/ha, 400 ha laukas atseikėjo pernai 19 t/ha grūdų.

Suprantama, toks derlingumas reikalautų papildomų transportavimo ir grūdų saugojimo pajėgumų. 60 – 90 proc. azoto esančio augaluose – biologinis, įsavinamas dėka mikroorganizmų. Molekulinio azoto gausu dirvožemio ore, na viena sąlyga – dirvožemyje turi būti pakankamai oro, dėl to ir atsisakyta agresyvaus dirbimo. Panaudojus selekcinius mikroorganizmus, azotofiksatoriai fiksuoja atmosferos azotą ir transformuoja jį į augalams prieinamas formas. Laisvieji azotofiksatoriai praturtina šaknų rizosferą azoto junginiais. Ūkininkas pastebėjo, kad pasisekus su azotobakterėmis ėmėsi fosforo bakterijų.

„Supratau, kad jei didinu fosforo trąšų normas, o efekto negaunu, tai čia kažkas ne taip – sakė ūkio šeimininkas. Naudojant fosforo trąšas, šio elemento susikaupė nemenkos atsargos, nes augalai iš trąšų geriausiu atveju įsavina 10 – 15 proc. Didžioji šio elemento dalis „užrakinama“ dirvožemyje. Didžiausia problema, kad fosforas būna augalams neprieinamoje formoje. Išklausę paskaitas apie dirvožemyje esančius mikroorganizmus gebančius atpalaiduoti fosforą iš augalams neprieinamų formų, nusprendėme panaudoti selekcinius mikroorganizmus, mums pavyko, jau 6 metai nenaudojam P trąšų, o deficito nėra, augalams prieinamo fosforo kiekis dirvožemyje didėja, „augalai tiek „nesuvalgo“ fosforo“. Mokslininkams toks efektyvumas nuostabos nekelia, nes preparate naudojami selekciniai mikroorganizmai sudaro simbiotinius ryšius su 80 proc. augalų, dėka simbiozės augalai aprūpinami labai svarbiu energetiniu elementu.

Ūkininkai domėjosi, kaip Bulgarijos ūkiuose naudojami biologiniai preparatai. „Biologinių preparatų naudojimo galimybės labai plačios. Jei dirvožemyje jaučiamas azoto deficitas, tai net sėklas apvelia su azotofiksatoriais ir taip papildomai gauname apie 40 kg/ha azoto, o vegetacijos eigoje išpurškiame ant dirvos. Pvz., žieminiams kviečiams prieš sėją sėklas apveliame su azotofiksatoriais, fosforo bakterijomis ir preparatu, stiprinančiu augalų imuninę sistemą. Rudenį ant augalų išpurškiame fosforą atpalaiduojančias bakterijas ir imuninę sistemą stiprinančias bakterijas. Pavasarį su KAS išlaistome fosforą atpalaiduojančias bakterijas, o imuninę sistemą stiprinančias – dar 2 – 3 kartus per vegetaciją. Klausome Bioenergy LT konsultantų rekomendacijų. Vietos specialistai, ištyrę dirvožemį, nustatė, kad fosforą atpalaiduojančios bakterijos atpalaiduoja vidutiniškai 50 – 60 kg/ha fosforo v.m.

Pasirinkus biologinių preparatų naudojimo kelią, negali būti vienkartinių akcijų, tai nuoseklus darbas, įskaitant ir žemės dirbimą. Jei panaudosit mikroorganizmus ir suarsit, žinoma, norimo efekto nebus, mikroorganizmai nemėgsta tokios prievartos, dėl to jų populiacija dirvožemyje ir sumažėjo. Nuoseklus darbas ir kantrybė, o tada galima mėgautis darbo rezultatais“ – sakė didelio ūkio nuoširdus šeimininkas Ivan ir atsisveikindamas palinkėjo mūsų ūkininkams teisingų sprendimų, nes dirbame sau ir dirvožemį reikia išsaugoti kitoms kartoms.

Užsakymo nr.: PT_80905409

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
4.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Aštrumo ir atsarginių pasigedęs Jasikevičius: prastai žaidė abi komandos (57)

Kauno „Žalgiris“ spaudė iš paskutiniųjų ir buvo netoli tikslo, bet Stambulo „Fenerbahče...

Į Lietuvą iš JAV atskriejęs pranešimas atskleidė baisią tiesą apie verslininko laisvalaikį (171)

Vieno Vilniaus verslininko pomėgiai sudomino Jungtinių Amerikos Valstijų ( JAV ) pareigūnus –...

Sinoptikai patikslino, kiek tęsis įspūdinga šiluma: po jos – viskas staiga keisis ir subjurs (3)

Po pakankamai vėsios nakties, trečiadienio rytas Lietuvoje auš giedras ir sausas.

Mandagus Obradovičius: šitaip su „Žalgiriu“ kapojamės jau trejus metus (4)

Kauno „Žalgiris“ ir Stambulo „Fenerbahče “ Eurolygos ketvirtfinalyje ietis surėmė...

Laurinavičius: Zelenskio aplinkoje – Rusijos karinės žvalgybos veteranai (526)

Neįtikėtinai sėkmingas polittechnologinis projektas – taip Volodimiro Zelenskio pergalę Ukrainos...

Pasiaukojančiai kovojęs „Žalgiris“ turėjo pripažinti „Fenerbahče“ pranašumą (843)

Po dviejų Eurolygos atkrintamųjų mūšių Stambule serija persikėlė į Kauną. „Žalgiris“...

Griausmingos ovacijos „Žalgirio“ arenoje: Eurolygos čempionams plojo ir Valančiūnas (17)

Nors Kauno „Žalgiris“ šiuo metu iki kaklo pasinėręs į grumtynes dėl vietos Eurolygos...

Paviešintas klausimynas mokiniams supriešino tėvus: klausimas apie indaplovę diskriminuoja (286)

Nacionalinio egzaminų centro ( NEC ) svetainėje pateikiamas pavyzdinis klausimynas, kuriame – 32...

Eurovizinis Jurijaus Veklenko dienoraštis iš Madrido: ne veltui sakoma, kad ispanai yra viena temperamentingiausių tautų (30)

Šįkart mano eurovizinė kelionė buvo ypač emocionali ir įdomi. Neseniai grįžau iš Madrido , o...