Kviečiai laikomi vienais svarbiausių augalų, auginamų žmonių maistui ir gyvūnų pašarams. Didelis tyrėjų dėmesys nukreiptas į kviečių produktyvumo didinimą. Siekiant sumažinti atotrūkį tarp gamybos ir vartojimo, didinamas jų derlingumas iš ploto vieneto. Sukuriama bendra augalų biomasė yra augalų metabolinės reakcijos integracijos rezultatas. Kviečių metaboliniams procesams įtakos turi genetiniai požymiai ir aplinkos veiksniai. Akivaizdu, kad kviečių produktyvumą ploto vienete galima padidinti, auginant perspektyvias kviečių veisles ir taikant optimalias technologijas, ypač tinkamą tręšimą.
Biotrąšos – augalininkystės technologijų ateitis
© Organizatorių nuotr.

Dirvožemyje esančio azoto prieinamumas yra pagrindinis augalų biomasės gamybos veiksnys daugelyje ekosistemų, tarp jų ir žemės ūkio. Azoto trąšų efektyvumas padidėja, pasirenkant labiausiai vietos sąlygoms tinkančias trąšas, užtikrinančias greičiausią azoto patekimą į augalą. Trąšų normos ir jų efektyvumas priklauso nuo dirvožemio derlumo bei aplinkos sąlygų.

Daugelis tyrėjų šiandien sako, kad labai didelis potencialas slypi biotrąšose. Kodėl išaugo susidomėjimas biotrąšomis? Lietuvoje pastebima kviečių ir kitų plačiai auginamų augalų derlingumo stagnacijos problema. Ši problema pastebėta ir kituose kviečių auginimo regionuose pasaulyje, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Indijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Danijoje. Pasaulyje N, P ir K trąšų suvartojimas ploto vienetui padidėjo nuo trijų iki aštuonių kartų nuo 1961 m. (Dhillon, Eickhoff, Mullen ir Raun, 2019).

Tyrėjai sako, kad pasaulyje azoto trąšų efektyvumas migliniams javams siekia vidutiniškai 33 proc. Dėl nepakankamo azoto trąšų efektyvumo gali esmingai sumažėti augalų derlingumas. Taip pat azoto efektyvumas susijęs su azoto nuostoliais dėl išgaravimo bei išsiplovimo, tai labai aktualu didesnes trąšų normas išberiant arba išlaistant nestandartiniu metu. Reikia įvertinti ir tai, kad azoto nuostoliai patiriami jam garuojant iš augalų antžeminės biomasės.

Brangstant trąšoms ir siekiant padidinti trąšų efektyvumą, daugelis augintojų technologijose įdiegia biologinius preparatus. Biologinio azoto fiksavimo ekologinė svarba yra neabejotina. Natūraliose žemės ūkio ekosistemose, bendro įvertinimo duomenimis, biologiškai fiksuoto azoto per metus sunaudojama daugiau nei azoto iš trąšų.

Biotrąšos – augalininkystės technologijų ateitis
© Organizatorių nuotr.

Žinome, kad azotą fiksuojantys mikroorganizmai gali būti simbiotiniai, asociatyvūs arba laisvai gyvenantys. Augintojai geriausiai žino simbiotinius Rhizobia azoto fiksatorius ir mano, kad jie yra reikšmingiausi azoto fiksatoriai. Šiuo atveju azoto fiksavimas priklauso nuo simbiotinių ryšių su ankštiniais augalais užmezgimo. Didžiausias Šiaurės regione biologinių preparatų gamintojas Bioenergy LT augintojams, siekiantiems maksimalaus pupų ir žirnių derlingumo, rekomenduoja biologinį preparatą Azofix rhizo. Žinant, kad bakterijų ir augalų simbiozė vaidina didžiausią vaidmenį, vykdant azoto fiksaciją žemės ūkyje, ignoruoti sėklų apvėlimą preparatu būtų neracionalu. Siekiant augalų, nesudarančių simbiotinių ryšių su azoto fiksatoriais, maksimalaus produktyvumo, vertėtų atkreipti dėmesį ir į laisvai gyvenančius azoto fiksatorius. Pastarieji gali gyventi dirvožemyje, vandenyje, šaknų rizosferoje ir lapų paviršiuose. Augintojams reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais laisvųjų azotofiksatorių aktyvumą gali riboti organinių junginių trūkumas dirvožemyje. Dėl to visuomet rekomenduojama pasitarti su įmonės konsultantais.

Pastaraisiais dešimtmečiais naudingų mikroorganizmų svarba buvo vis labiau pripažįstama ne tik mokslininkų, bet ir praktikų, dėl to žemės ūkio technologijose pradėti naudoti keli mikroorganizmų inokuliantai – ne tik azotą fiksuojančios bakterijos, bet ir fosfatų tirpikliai. Bioenergy LT produktai Azofix plus bei Fosfix plus Lietuvoje ir pasaulyje žinomi kaip biotrąšos, kurias galima apibrėžti kaip medžiagas, kuriose yra gyvų mikroorganizmų, kurie, patekę ant dirvos ar augalų paviršiaus, kolonizuoja rizosferą ar augalų vidų, skatindami augimą bei padidindami pirminių maistinių medžiagų tiekimą. Į azotą fiksuojančias bakterijas nereikėtų žiūrėti tik kaip į azoto šaltinį, jos taip pat terpėje sintetina biologiškai aktyvias augimą skatinančias medžiagas, pvz., indolacto rūgštis, gibberelinai, B grupės vitaminai ir t.t. Beveik prieš 15 metų Bioenergy LT mokslininkai azotą fiksuojančias ir kitas naudingas bakterijas išbandė laboratorijose, daigynuose ir tiksliuosiuose lauko bandymuose. Šiandien galima pasakyti, kad pasirinktų azotą fiksuojančių ir fosforą atpalaiduojančių bakterijų naudojimas atskirai arba kartu su kitais biologiniais preparatais Bactoforce, Bacto-K, Bacto-C, duoda esminę naudą, didinant pasėlių produktyvumą ir optimizuojant mineralinių trąšų naudojimą. Augintojų patirtis rodo, kad 3 – 4 metus naudojant minėtus preparatus, kai kurias trąšų veikliąsias medžiagas galima „išleisti atostogų“. Pastebėta, kad didesnis efektas augalininkystėje atsiranda, mikrobiologinius preparatus derinant su organiniais substratais (Bacto-C).

Bioenergy LT rekomenduojamus preparatus galima derinti tarpusavyje, su lapų trąšomis ar augalų apsaugos priemonėmis. Optimalų naudojimo laiką padės nustatyti įmonės konsultantai.

Daugiau informacijos apie produktus: www.bioenergy.lt/

Užsakymo nr.: PT_86817761

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lengvesnis būdas pavasarį javus apsaugoti nuo visų žalingiausių ligų (1)

Javus auginantys ūkininkai pavasarį susiduria su keliomis augalų apsaugos problemomis, kurios...

Kviečiame ūkininkus prisidėti prie melioracijos griovių tvarkymo ir jų priežiūros (12)

Atėjęs visų taip lauktas pavasaris ir artėjantis darbymetis verčia ūkininkus sunerimti, ar...

Kviečiame prisijungti prie ūkininkų, siekiančių pagerinti „Rizikos“ vandens telkinių būklę (1)

Daugelis Lietuvos regionų gali puikuotis gausybe ežerų ar ežerėlių, upių ir upelių, ypač...

Kviečiame prisijungti prie ūkininkų, saugančių vandens telkinius nuo taršos (3)

Regis, ką tik gėrėjomės snieguota žiema ir didžiulėmis pusnimis, sukaustytos ledu upės ir...

Biotrąšos – augalininkystės technologijų ateitis

Kviečiai laikomi vienais svarbiausių augalų, auginamų žmonių maistui ir gyvūnų pašarams....

Top naujienos

Nerimo ženklas: per parą gerokai išaugo į Santaros klinikų priėmimo skyrių besikreipiančių pacientų skaičius (183)

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos informuoja, kad visą šią savaitę išsilaikė...

Šimonytė Visagine į gyventojus kreipėsi ir rusų kalba: jau visiems nusibodo gyventi tokiomis aplinkybėmis (70)

Lankydamasi Visagine, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad bus parengta informacija apie...

Į Lietuvą ir vėl plūstelės šiluma: vietomis temperatūra kils iki +20 (1)

Iki šiol pavasario orai tikrai priminė amerikietiškus kalnelius, kada šilumos bangą greitai...

Ukraina: Rusija blokuoja dalį Juodosios jūros (44)

Ketvirtadienį Ukraina pranešė, kad daugiau karinių pajėgų Juodojoje jūroje sutelkusi Rusija...

Tomas Sinickis. Laikas investuoti į „Žalgirį“ (31)

Prieš porą dienų mūsų visų akis patraukė straipsnis apie Eurolygos klubams skirtas...

Įmonės „Nejuokinga Komedija“ pavadinimas patraukė institucijų dėmesį – užkliuvo viena raidė (132)

Neseniai kilus skandalui dėl įmonės „ Sviestas sviestuotas “ pavadinimo, kuris buvo uždraustas...

Vilniaus licėjaus direktorius: daliai abiturientų šiemet reikėtų išduoti brandos atestatus nelaikius egzaminų (125)

Nuo gegužės 3-iosios abiturientai galės grįžti į klases. Moksleiviai grįžti nori ir tikisi,...

„Linava“: pasienyje vėl driekiasi beveik 1500 vilkikų eilė (7)

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „ Linava “ praneša, kad Lietuvos ir...

Lauktos permainos Barselonoje: keičiasi tiesioginis Jasikevičiaus viršininkas

„ Barcelona “ klubas penktadienį atleidžia iš pareigų krepšinio sekcijos vadovą Nacho...

Atsisveikinama su Eugenijumi Ostapenko: groja jo hitai, prie karsto pastatytas dviratukas (48)

Penktadienį nuo 14 val. Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios didžiojoje salėje renkasi...