„Ten, kur jie yra dislokuoti, jie yra absoliučiai sąžiningas taikinys, ir mes tikimės, kad jie dalyvaus kovoje“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Jungtinių Valstijų (JAV) Gynybos departamento spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh.

Pirmadienį Pentagonas pranešė, kad maždaug 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių įsitvirtino Rusijos pajėgose Kursko srityje. Nors S. Singh negalėjo patvirtinti, kad jie dalyvavo kovinėse operacijose, ji sakė, kad šie kariai vis dėlto bus laikomi konflikto su Ukraina bendrininkais.

„Į mūšio lauką įvesdami kitą užsienio valstybę, į kovą įtraukdami daugiau kaip 11 tūkst Šiaurės Korėjos karių, tai yra eskalacijos veiksmai, – sakė S. Singh. – Labai aiškiai pasakėme, kad Šiaurės Korėjos karių įvedimas į kovą, ypač kai kalbama apie Ukrainos suverenitetą, reiškia, kad jie toje kovoje yra sąžiningas žaidimas. Taigi, jie būtų laikomi teisėtais kariniais taikiniais“, – pridūrė ji.

M. Singh atsisakė komentuoti žiniasklaidos pranešimus, kuriuose teigiama, kad Šiaurės Korėjos generolas buvo sužeistas per neseniai surengtą ataką Rusijos Kursko regione, kuri buvo dalis Kyjivo smūgių, surengtų naudojant Jungtinės Karalystės tiekiamas raketas „Storm Shadow“.

„Storm Shadow“ raketa

Jungtinės Karalystės vyriausybės kanceliarija atsisakė patvirtinti, ar premjeras Keiras Starmeris patvirtino „Storm Shadow“ raketų naudojimą prieš taikinius Rusijos teritorijoje. Jie nukreipė žurnalistus į ankstesnius ministro pirmininko pareiškimus, kuriuose jis išdėstė, jog tokie smūgiai būtų priskiriami prie „aiškios Ukrainos teisės į savigyną nuo neteisėtų Rusijos atakų“.

Raketos „Storm Shadow“ buvo panaudotos po to, kai JAV priėmė sprendimą leisti Ukrainai smūgiams Rusijos teritorijoje naudoti JAV tiekiamas kariuomenės taktines raketų sistemas ATACMS.

Pirmą kartą apie šį sprendimą pranešta sekmadienį, o antradienį jį patvirtino valstybės sekretoriaus padėjėjas Brianas Nicholsas per G20 aukščiausiojo lygio susitikimą Rio de Žaneire.

ATACMS

„Ginklai, kuriuos prezidentas J. Bidenas leido naudoti Ukrainai, suteiks jai daugiau galimybių apsiginti ir, tikiuosi, leis Rusijos Federacijai suprasti, kad jėgos panaudojimas siekiant užimti Ukrainos teritoriją nebus sėkmingas, ir galbūt ji pradės derėtis dėl taikos arba, dar geriau, tiesiog pasitrauks iš Ukrainos teritorijos“, – sakė B. Nicholsas Brazilijos leidiniui „O Globo“.

Tačiau Kremlius šį žingsnį kritikavo kaip eskalaciją, o premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad tai suteikė Rusijai teisę „suduoti atsakomąjį smūgį masinio naikinimo ginklais Kyjivui ir pagrindiniams NATO objektams“.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino JAV „stumiant visą pasaulį į pasaulinį konfliktą“ ir pareiškė, kad šalis dabar turi „teisę“ panaudoti savo naujausią raketų sistemą „Orešnik“ „prieš karinius objektus tų šalių, kurios leidžia naudoti savo ginklus prieš mūsų objektus“.

Ketvirtadienį atsakydama į klausimą dėl konflikto eskalacijos, S. Singhas sakė: „Šiame kare eskalacija pasireiškė tuo, kad Rusija nusprendė kreiptis į svetimą šalį ir įtraukti į kovą tuos Šiaurės Korėjos karius.“

„Mes nesiekiame karo su Rusija. To neketiname daryti, – pridūrė ji. – Bet mes visiškai ketiname eiti palaikyti Ukrainos, ir prezidentas apie tai labai aiškiai kalbėjo nuo pat pirmos dienos.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)