Labiausiai galimu baseino uždarymu susirūpinę sportininkai – ypač šuolininkai į vandenį. Lazdynų baseinas vienintelis Lietuvoje, turintis 10 metrų bokštą.

Dėl baseino ateities – nežinomybė

„Slegia nežinomybė. Ko nepaklausiu, ar rudenį baseinas veiks, ar ne – niekas nežino ir nerandame galų, - DELFI sakė Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) viceprezidentas Kęstutis Autukas. - Jei baseiną uždarys, šuolininkai į vandenį turės treniruotis užsienyje, nes mes dalyvaujame pasirengimo 2012 metų Londono olimpiadai programoje. 10 metrų bokštų Lietuvoje daugiau neturime“.

„Situacija gal ir nėra labai džiugi, bet ji normali. Iš kur tokie gandai? Nėra ko nerimauti, - DELFI tikino Vilniaus savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Vidmantas Martikonis. - Buvo paleista antis apie privatizavimą, bet tokie dalykai tikrai neplanuojami. Gal Savivaldybėje pašnekėjo kokie pašaliniai žmonės, bet man asmeniškai neteko girdėti ir tokių planų uždaryti baseiną nei šiemet, nei kitąmet nėra“.

„Lietuvos valdžia visiškai nesuinteresuota sporto plėtra. Pagal ankstesnių Vilniaus vadovų strateginį planą numatyta parduoti sklypą su baseinu, baseiną nugriauti, o jo vietoje pastatyti dangoraižius, - DELFI pasakojo daugkartinė Lietuvos šuolių į vandenį čempionė, o dabar trenerė Audronė Čyžienė. - Vėliau projektas buvo pristabdytas.

Girdėjau, kad dabar trys sklypai yra išdalinti privačiam kapitalui. Kviečiami auditoriai ir ekspertai iš Kauno, kurie įvertins beveik 30 metų neremontuoto baseino būklę“.

„Kai prieš mėnesį ėmė sklandyti tie gandai, tvirtinome metinį balansą ir visa Vilniaus miesto Tarybos kolegija su meru Juozu Imbrasu priešakyje pasakė, kad niekas nesiruošia atiduoti, parduoti, uždaryti ar perleisti baseino, - DELFI tikino „Lazdynų laisvalaikio centro“ direktorius Romualdas Grigas. - Visas triukšmas kilo nuo to, kai rudenį prie baseino buvo atvykę savivaldybės atstovai su sveikatingumo ir sporto klubų tinklo „Impuls“ savininkais ir žiūrėjo bei domėjosi sklypais. Aš, kaip vadovas, apie tokius sprendimus sužinau paskutinis“.

„Baseino naikinimo politika buvo tikslinga. Į direktoriaus kėdę pasodintas R. Grigas visiškai nesuinteresuotas šios sporto bazės veikla. Tikslas „nuvaryti“ baseiną, pripažinti jį netinkamu statiniu ir lengvai nugriauti. Pirma pastatykit baseiną, o paskui tik griaukit“, - įsitikinusi trenerė A. Čyžienė.

„Baseiną reikia administruoti šiek tiek geriau, mažiau politikuojant. Administracinių ir vadybos gebėjimų ten ko gero trūksta“, - pritaria ir V. Martikonis.

„Kad sklypai išdalinti privatiems asmenims girdėjau, bet tai mūsų sklypo neliečia. Nors savivaldybės sporto skyrius gąsdino, kad baseino sklypas nesuformuotas ir atiduodamas privatininkams, tačiau paaiškėjo, kad jis suformuotas, o sutartis su Vilniaus apskritimi yra pasirašyta 99 metams.

Detaliuosius planus tvarkanti Savivaldybės pareigūnė Raimonda Rudokienė patvirtino, kad verslininkams atiduotas kitas, virš hektaro ploto turintis sklypas, esantis virš baseino ir besidriekiantis iki pušynėlio“, - situaciją dėstė R. Grigas.

„Mano žiniomis tie sklypai nėra niekam išdalinti“, - pareiškė V. Martikonis.

Baseino uždarymas – katastrofa Vilniui

Lazdynų baseino uždarymas skaudžiai atsilieptų ir sportininkams, ir sveiką gyvenseną propaguojantiems vilniečiams bei sostinės svečiams.

„Jei baseinas būtų uždarytas – Vilniaus miestui tai visiška katastrofa. Skausminga taip pat ir visos Lietuvos mastu, nes ten vyksta šalies čempionatai, o kartu su negiliu Alytaus baseinu – tai vienintelės 50 metrų bazės.

Situacija tiesiog tragiška. Lėšų keliauti treniruotis į Minską ar Rygą neužtektų, be to tai sunku fiziškai. Juk mes esame šuolių į vandenį entuziastai ir mylėtojai, todėl stengiamės puoselėti šią sporto šaką“, - nerimavo K. Autukas.

„Baseinai pirmoje eilėje turėtų būti skirti sportininkams, o tik paskui verslui. Lazdynuose jie net biznio nedaro. Tokioje didžiulėje bazėje žmonės plaukioja tik 2-3 takeliuose ir baseinas dirba tik iki 21 val. Tai pasityčiojimas ir komedija. Šuoliai į vandenį – olimpinė sporto šaka. Aš nenoriu, kad ji išnyktų. Sunaikinti viską labai lengva, o atkurti – itin sunku“, - emocijų neslėpė A. Čyžienė.

„Lazdynų baseino būklę apgailėtina pavadinti dar negalėčiau, bet baseinas tikrai šaukiasi kapitalinio remonto, kurio nėra buvę 28 metus – nuo statybų pabaigos ir eksploatacijos pradžios“, - prisipažino baseino direktorius R. Grigas.

„Padėtis baseine katastrofiška, ten vieną kartą nuo palubės į vandenį nukrito surūdijęs ventiliacijos variklis, bet, laimė, tai įvyko naktį ir niekas nenukentėjo. Baseine nedaug trūksta iki nelaimingo atsitikimo. Baseino direktorius nori atlikti ekspertizę, ar jį dar galima eksploatuoti. Mes kaip piliečiai negalime būti abejingi, jei prarastume tokį sporto objektą“, - teigė LPF vienas vadovų K. Autukas.

„Aš dar neužsakiau baseino pastato konstrukcijų patvarumo ekspertizės, bet porą kartų šiuo klausimu kreipiausi į Savivaldybę. Ten mane kaltina neveiklumu ir tuo, kad net pinigų neprašau, tačiau atsakymai arba neigiami, arba jų iš viso nėra.

Gali būti, kad ekspertai nuspręs, jog baseino kapitališkai remontuoti jau negalima, nors projektuotojas Edmundas Stasiulis mano, kad pastatas galėtų stovėti dar ilgus metus. Nenoriu, kad Vilniuje pasikartotų 2004 metų Maskvos baseino, kur įgriuvo stogas, tragedija“, - savo poziciją gynė direktorius R. Grigas.

„Galima ir Lazdynų bazę tinkamai sutvarkyti. Jaunųjų šuolininkų į vandenį tėvai savo lėšomis pakeitė bokštų perdengimus. Negalima daugiau tylėti, nes tik viešumas išgelbės šį baseiną. Juk visas Vilniaus Lazdynų, Karoliniškių ir Savanorių prospekto dalies rajonas neturi nė vieno sporto centro.

Lazdynų baseinas vienintelis Lietuvoje, kur galime rengti tarptautines varžybas. Palyginimui Minske, kur valdo Aleksandro Lukašenkos režimas, baseinai tokie šaunūs, kad tuo stebėjosi net į Europos čempionatą atvykę vakariečiai“, - pastebėjo 40 metų trenere dirbanti A. Čyžienė.

Skolų karuselė

Pasirodo, Lazdynų baseinas skolingas Vilniaus savivaldybei, o pastaroji skolinga baseinui už sportininkų rengimą. Skolų karuselė smaugia baseiną ir mažina jo išlikimo sostinės žemėlapyje tikimybę.

„Vilniuje baseinas būtinas ir ne vienas. Visoje Europoje sporto objektai išlaikomi valstybės. Man už sportininkų treniruotes net savikainos nesumoka. Nuo 2006 metų skyrė dar papildomus 200 tūkst. litų, o dabar vėl daugiau negu 200 tūkst. litų iki savikainos trūksta. Juk tai akcininkai nutarė įkelti sportininkus į baseiną, o apmokėjimu niekas nesirūpina“, - skaičius vardijo baseino vadovas.

Vilniaus savivaldybės samdytas nepriklausomas auditas dar 2005 m. nustatė, kad teigdamas paslaugas sportininkams Lazdynų baseinas patiria po 270 tūkst. litų nuostolių per metus.

„Turime gabius vaikus, o jie treniruojasi tris kartus per savaitę po 45 min. Tas malonumas vaikų tėvams kainuoja 150 litų. Ne kiekvienas tėvas gali skirti savo atžalai tokią sumą. O kur pasuks tie vaikai, jeigu sportuoti sąlygų neturi? Taip atitrauksime vaikus nuo gatvės?“, - retoriškai klausė trenerė A. Čyžienė.

„Praėjusią savaitę buvo atvykęs savivaldybės administratoriaus pavaduotojas kuruojantis sportą Jaroslavas Narkevičius, nes buvau apkaltintas neveiklumu. Jam pateikiau 2002 ir 2005 metų baseino plėtros vizijos dokumentus, kuriuose siūloma šalia Lazdynų laisvalaikio centro pastatyti antrą 50 metrų 10 plaukimo takų baseiną, nes ploto mums užtenka, bet niekas nejuda iš vietos. Savivaldybės pareigūnai aiškina, kad dideliems projektams nėra lėšų. Po rinkimų keičiasi valdžios Vilniuje ir vėl niekas nieko nežino“, - stebėjosi R. Grigas.

Nors skamba paradoksaliai, savivaldybės įmonė „Lazdynų laisvalaikio centras“ nėra atleista ir nuo nekilnojamo turto mokesčio. Pasak R. Grigo, sostinės valdžia už ketverius metus skolinga baseinui virš milijono litų, bet neatsisako nuo 60 tūkst. mokesčių sumos.

Paklaustas apie išeitį iš susidariusios krizės, Lazdynų baseino vadovas neturėjo tikslaus atsakymo.

„Išeitis? Savivaldybės kardinalūs sprendimai. Kaip vadovas, ką aš galiu padaryti? Kreipiuosi pagalbos, o ten – kaip kakta į sieną. Vienas variantų gali būti, kad mus privers bankrutuoti. Juk per tą laiką išlaidos vėl padidėjo, o nuo artėjančio rudens šiluma brangsta 50 proc. Jei už sportininkus man neskiria papildomų pinigų, po kelių mėnesių mes būsim patys priversti užsidaryti“, - pokalbį su DELFI baigė R. Grigas.

„Apie pardavimą kalbos nėra ir aš tikrai noriu pasakyti, kad tokios klaidos kaip su „Žalgirio“ baseinu, kur dabar yra apartamentai, antrą kartą padaryti negalime. Politinė valia bus tokia, kad Lazdynų baseinas nebūtų privatizuojamas. Baseinas būtinas ir reikia investuoti į jo renovaciją. Čia net kalbos nėra. Vienareikšmiai“, - deklaratyviai DELFI informavo V. Martikonis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją