aA
Dar 2007-aisiais Estijoje pradėta viešai diskutuoti dėl iš pirmo žvilgsnio fantastiškų povandeninių projektų – dėl atominės jėgainės statybos Suomijos įlankos dugne ir Taliną su Helsinkiu sujungsiančio tunelio po Baltijos jūra.
Zigmantas Balčytis
Zigmantas Balčytis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Apie atominės jėgainės jūros dugne projektą kalbos nutilo, bet povandeninio tunelio Talinas-Helsinkis projektas žingsnis po žingsnio iriasi pirmyn.

Estijos ir Suomijos vyriausybių pasiryžimas įgyvendinti povandeninio tunelio projektą (apie tai pareikšta šią savaitę) suteikia dar daugiau svorio ir galimybių europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“. Povandeninis tunelis įsivaizduojamas tik kaip geležinkelio „Rail Baltica“ tąsa.

Kuo tai svarbu Lietuvai ir visam Baltijos regionui?

Be abejo, pirmiausia povandeninis tunelis naudingas Talinui ir Helsinkiui. Vien šie du miestai sukurtų 1,5 milijono gyventojų ekonominę erdvę, o kelionė iki šių miestų tetruktų pusvalandį. Akivaizdi nauda ir Talinui, ir Helsinkiui: didėja keleivių skaičius, investicijos, kuriamos naujos darbo vietos. Jau ir taip nemerdintis ekonominis bendradarbiavimas tarp šių kaimyninių valstybių įgautų naują pagreitį. Nesunku suprasti, kodėl Estija ir Suomija, 2009-aisiais negavusios ES paramos (800 tūkstančių eurų) tyrimo darbams atlikti, pačios finansavo darbus.

Dabar Estija ir Suomija tikisi, kad 80 kilometrų povandeninį tunelį pavyks nutiesti iki 2030 metų. Investicijos į tunelio projektą sudarytų apie 13 milijardų eurų, apie 6 milijardus eurų tikimasi iš Europos Sąjungos. ES paramos tikimasi pagrįstai, nes povandeninis tunelis kartu su „Rail Baltica“ atvertų transporto koridorių nuo Arkties vandenyno iki Viduržemio jūros.

Skaičiuojama, kad per metus tuneliu važiuotų apie 11 milijonų žmonių. O kur dar kroviniai? Akivaizdu, kad povandeninis tunelis suteiktų dar daugiau galimybių ir svarbos projektui „Rail Baltica“. Greitesnis transportas, didesni keleivių ir krovinių srautai sukurtų daugiau darbo vietų, pritrauktų investicijų ir Lietuvoje. O tai reiškia daugiau pajamų – daugiau lėšų švietimui, pensijoms, atlyginimams. Be to, atsiveria galimybės be didelių trukdžių pasiekti Helsinkį (ir ne tik Helsinkį) geležinkeliu. Juk povandeninio tunelio gale – Skandinavija.

Dar prieš 10 metų man asmeniškai teko įrodinėti skeptikams, koks svarbus Lietuvai geležinkelis „Rail Baltica“. Projektas laikytas fantastiniu, neįgyvendinamu, nors buvo kalbama apie geležinkelį ne po jūros dugnu, o ant žemės. Skeptikų kasmet mažėja, nes akivaizdu, kad „Rail Baltica“ atveria vis didesnes galimybes. Tai garantuota Lietuvos investicija į ateitį.

Ateities projektai ir turi būti fantastiniai, bet jie tarnauja šimtmečiais. Kaip Londono metro, pradėjęs veikti daugiau kaip prieš 150 metų (1863 metais), turėjęs didžiulę reikšmę didmiesčio plėtrai. Kaip pirmasis tunelis po Alpėmis Šveicarijoje, pradėjęs veikti daugiau kaip prieš 130 metų (1882 metais). Šveicarija šiandien yra svarbus Europos transporto koridorius, o tunelius skaičiuoja šimtais ir tūkstančiais kilometrų. Šiandien šie projektai nebeatrodo iš fantastikos srities, ir sunku įsivaizduoti gyvenimą, jei jie nebūtų įgyvendinti ir plėtoti.
Povandeninis tunelis Talinas-Helsinkis reiškia dar ir tai, kad Estijos vyriausybės bus suinteresuota be trukdžių įgyvendinti savo dalį geležinkelio „Rail Baltica“ projekte. Nesutarimų tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos įgyvendinant geležinkelio projektą juk būta.

Nesutarimai dingsta, kai tunelio gale aiškiai matoma šviesa – ne tik nauda visoms Baltijos valstybėms, bet ir vienai iš Skandinavijos šalių.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šeštadienį – „Didysis Šeimos gynimo maršas“: koloną Kaune sveikino Pakso pilotuojamas lėktuvas automobilių skaičius siekia 2 tūkst.  (3234)

Šiandien Lietuvoje prasidėjo „Didysis Šeimos gynimo maršas“, kurio finalinis renginys bus...

SAM įvertino karantininius medikų priedus: dalis jų – ne visai sąžiningi (18)

Gavę mažesnius nei per pirmą karantiną priedus už darbą su COVID-19 ligoniais, kai kurie medikai...

Tarptautinę šeimos dieną – gaminame su vaikais: visai šeimai skirtų picų receptai (1)

Gegužės 15-ąją minima tarptautinė šeimos diena, o paminėti ją verta visiems kartu...

Kretingos rajone verslą sukūręs Edvinas: užsakymų turime metams į priekį (29)

„Džiaugiuosi, kad visą gyvenimą brandinta idėja – įkurti įmonę – pagaliau tapo realia“,...

Andrius Užkalnis atvirai apie „Didįjį Šeimos gynimo maršą“ ir jo dalyvius: tai ne ta Lietuvos dalis, šalia kurios norisi būti (384)

Šiandien Lietuvoje prasidėjo „Didysis Šeimos gynimo maršas“, kurio finalinis renginys bus...

Naujo „Opel Mokka“ testas: vokiški prieskoniai prancūziškame automobilyje

Žvelgiant į naujos kartos „ Opel Mokka “ net sunku patikėti kas yra šio automobilio donoras...

Daktaras Strioga paaiškino, kodėl po skiepo jaučiame nemalonius simptomus ir kas vyksta kūne (51)

Kodėl taip bijome nepageidaujamų vakcinos nuo COVID-19 poveikių? Pasak Nacionalinio vėžio...

„Chimki“ gali pradingti iš krepšinio žemėlapio

Tragiškas 2020-2021 m. sezonas Maskvos srities „Chimki“ klubui gali būti dar blogesnis. Maskvos...

Žinoma aktorė Skaistė Vievesė su vyru susilaukė antrosios atžalos: suteikė lietuvių kilmės vardą (13)

Žinoma aktorė Skaistė Vievesė susilaukė antrosios atžalos. Porai gimė sūnus.

Pajūrio verslininkai jau pradeda darbuotojų viliones: štai kiek bus galima uždirbti vasarą (35)

Studentas Lukas pirmus metus ieškosi darbo pajūryje . Dvidešimtmetis vaikinas neslepia, kad...