Per Kalėdas pradėjome tikėti, kad viskas, ko reikės siekiant išeiti iš tamsios pandemijos, tai tiesiog sulaukti pakankamai vakcinų ir pergalė jau netoli. Visą pavasarį pavargę nuo karantino džiaugėmės kiekvienu tūkstančiu pasiskiepijusiųjų ir galvojome, kad su kiekvienu dūriu esam arti šio išbandymo pabaigos.
Dabar matome, kad galime ir vėl turėti daug tylių, tamsių ir mirtį nešančių rudens ir žiemos mėnesių, jei išvados nebus padarytos.
Užvakar kalbėdamasis su į Lietuvą atvykusiais Pietų Korėjos parlamentarais sužinojau, kad ten skiepą gavusių kol kas tėra tik 35 proc., nors apklausos rodo, kad daugiau nei 80 proc. gyventojų to skiepo nori. Priežastis paprasta – jiems trūksta vakcinos.
Tai iliustruoja, kokioje geroje situacijoje esame, kai vakcinų Lietuvoje pakanka, jos yra prieinamos visiems norintiems. Tiesiog reikia nueiti ir skirti tam 20 minučių savo laiko.
Kiekvienas žmogus, kuris iš politikų tikisi tiesos sakymo, o ne muilo burbulų pūtimo į akis, turi tiesą apie ateitį išgirsti.
Mes turime užtikrinti, kad vaikai eitų į mokyklą. Nes šių karantinų mokyklų uždarymai užprogramavo didžiulius žinių ir gebėjimų praradimus visai kartai, tai bus jaučiama iki pat 2100-ųjų metų.
Turim sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir užsidirbti, nes net ir gerai besitvarkanti ekonomika gali palūžti, jei visus vėl būsime priversti sodinti ant valstybės subsidijų adatos. Vietoj šuolio į priekį galime strigtelti vidutinių pajamų spąstuose.
Ir svarbiausia, mes turime užtikrinti, jog daugiau žmonės nemirs nuo ligos, kuriai yra rastas priešnuodis. Tai, kad gali būti sustabdyta daugybė medicinos procedūrų kitomis ligomis sergantiems žmonėms, kad būtų atlaisvintos reanimacijos nuo Covid nepasiskiepijusiesiems, yra gėdinga perspektyva.
Dėl to nesuprantu ir nepateisinu tų, kurie esant ekstremaliai situacijai ir realiai būtent tokios ateities grėsmei, vaitoja, kad Vyriausybės diskutuojamos priemonės yra diskriminacinės ir negali būti įvestos.
Ant darbo stalo turi būti visi įrankiai, nuo bizūnų iki meduolių, kuriais šią situaciją galime suvaldyti. Ką turiu omeny:
- Mokami testai nuo Covid ir greitai. Kai turime vakciną, kuri apsaugo nuo ligos, mokėti už testus visiems norintiems ir nesiskiepijantiems tiesiog neturime prabangos.
- Galimybių paso naudojimas visoms nebūtinoms paslaugoms gauti, kai atvejų skaičius peržengs pavojingą ribą. Tie, kurie rūpinasi savo sveikata, neturi kentėti kitų žmonių sąskaita.
- Privalomas (jei nėra medicininių priežasčių) tam tikrų profesijų žmonių skiepijimasis. Sudėtingas dalykas įvesti, bet gali būti reikalingas. Laisvesnės galimybės darbdaviui nuo darbo nušalinti nesiskiepijusius darbuotojus irgi turi būti įteisintos.
Tuo pačiu turime nepamiršti:
- Panaudoti visas vakcinavimo komunikacijai skirtas lėšas, kurių Sveikatos apsaugos ministerija šiemet turi per 4 mln. Eur (kas nėra daug, bet kol kas tik mažoji dalis buvo panaudota).
- Į skiepijimo skatinimo plano aptarimą bei įgyvendinimą įtraukti daugiau atsakingų asmenų ir institucijų nei buvo anksčiau. Tai turi tapti visų sąmoningų žmonių reikalu, ne tik vienos ministerijos tempiamu akmeniu.
- Skatinti, garsiai ir viešai kalbėti apie gerus verslo įmonių / įstaigų / organizacijų veiksmus, kuriais skatinamas vakcinavimas. Kiekvienas nemokamas muziejaus aplankymas, kiekviena nuolaida cepelinų porcijai vakcinuotiems asmenims gali tapti viešu, sektinu pavyzdžiu.
- Užtikrinti, kad galimybių pasas būtų dar patogesnis, pavyzdžiui, pasiskiepijusiesiems jo nereikėtų atnaujinti kas savaitę, o jo išsiėmimas būtų dar lengvesnis.
Esame pasiruošę sušaukti neeilinę sesiją, jei jos reikės Vyriausybės siūlymams įtvirtinti. Turime užkirsti kelią dar vienam karantinui, nes būtent jo metu atsirandantys ribojimai, o ne dabar svarstomi bizūnai yra didžiausias ir skaudžiausias mūsų teisės į orų gyvenimą pažeidimas.