Kartais kompromisai gali būti prielaida tikriems sprendimams atsirasti. Tačiau tai neįmanoma be siūlytojų nuoširdumo. Deja, šis siūlymas ne tik yra keistokas, bet ir nesprendžia praktinių problemų, su kuriomis kasdien susiduria teisiniame vakuume gyvenančios šimtai tūkstančių porų.
Visų pirma krikdemų-valstiečių projekte nėra aišku, kokiais bruožais bus galima apibūdinti tą artimą ryšį. Jei šį įstatymą jo iniciatoriai laiko Civilinės sąjungos įstatymo pakaitalu, jame nebelieka monogamijos reikalavimo, nei to, kad artimo ryšio saistomi žmonės turi būti nesudarę santuokos.
Išeitų, kad artimo ryšio projektas gali būti pritaikomas legalizuojant daugpatystės ar kokius kitus grupinius santykius, pavyzdžiui, tarp sodininkų bendrijos „Pavasaris 3“ narių. Daugybė žmonių gali būti sodininkų bendrijos nariai ir puoselėti kolegiškus sodininkystės jausmus kito bendrijos nario atžvilgiu. Galima ir sodinukus kartu sodinti, ir žolę bendrai pjauti, ir medų kartu iš avilio kopinėti, bet tai nebūtinai reiškia, kad tie sodų bendrijoje jaučiami jausmai peraugti į artimą ryšį ir vesti, pavyzdžiui, į turto paveldėjimą. Jie nėra tapatūs tam santykiui, kuris susiklosto tarp dviejų žmonių, kai jie nusprendžia kurti gyvenimą kartu.
Antra, artimo ryšio projektas nespręs jokių praktinių problemų. Taip yra dėl to, kad jis, nors ir keičia civilinį kodeksą, nurodo į Agnės Širinskienės praėjusioje kadencijoje pateiktą įstatymo projektą, kuris nebuvo priimtas. Juo reglamentuojamos tik dvi teisių grupės: nuosavybės teisės ir teisė sužinoti informaciją apie kitą asmenį sveikatos priežiūros įstaigoje. Vis dėlto situacijų gyvenime yra daugybė, jas apibrėžia kelios dešimtys įstatymų, aktualių nesusituokusiems žmonėms.
Juose įrašytos labai konkrečios teisės. Jos svarbios socialiniu aspektu, pavyzdžiui, taikant smurto artimoje aplinkoje apsaugą. Žuvus bei susirgus valstybės tarnautojui, jo partneriui mokama išmoka. Partneriams leidžiama naudotis subsidija įsigyti būstą regionuose. Tai taip pat svarbu aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojant antikorupcines nuostatas: skaidriai atrenkant valstybės valdomų įmonių valdybų narius, kad nebūtų siekiama tarnyboje naudos ne tik savo giminėms, bet ir savo partneriui ar deklaruojant privačius interesus.
Visus šiuos aspektus sureguliuoja pateiktas Civilinės sąjungos įstatymas, tačiau artimaryšininkų įstatymas tai praleidžia – priėmus jį Seimui teiktų eiti per kelias dešimtis įstatymų rankiniu būdu. Nesitikiu, kad tai pavyktų, nes Civiliniame Kodekse dar 2000-aisiais atsirado normos dėl „bendro“ gyvenimo neįregistravus santuokos” ir jau daugiau nei 20 metų Seimas jų nedetalizuoja įstatymais.
Trečia, reikia įvertinti, kad Civilinės sąjungos projektas atsisako ambicijos apskritai detalizuoti dviejų žmonių ryšį Civiliniame kodekse, tiksliau, jo šeimos knygoje. Tai padaryta atliepiant Seimo narių išsakytas pastabas, kad šis apibrėžimas turėtų būti tam tikru atstumu nuo santuokos, prisimenant, kad, žinoma, santuoką reguliuoja, visų pirma, Konstitucija. Artimaryšininkų projektu Civilinio kodekso nuostatos yra keičiamos, tuo paliekant vietą sudėtingai diskusijai. Be to, motyvai tai daryti kildinami iš 1964 m. Lietuvoje galiojusio Spalio revoliucijos įkvėpto Civilinio kodekso nuostatų. Nors tai nesislepiant parašyta ir projekto aiškinamajame rašte, turiu pripažinti, nesitikėjau, kad taip atvirai projektai autoriai prisipažins, kur ieškojo įkvėpimo.
Visa tai susumavus tampa aišku, kad artimaryšininkų projektas, jei kažką ir apskritai reguliuoja, tai nebent akmenskaldžių kooperatyvo tarpusavio santykius, tačiau ne realių Lietuvos žmonių dešimtmečiais nespręstas problemas.
Seimo nariai turi pareigą tarnauti Lietuvos žmonėms ir matyti visus – ne tik tuos, kurių daugiau ir kurie stipresni, bet ir tuos, kurių mažiau ir kuriems reikia sprendimų. Lietuvoje santuoka įtvirtinta Konstitucijoje ir tos nuostatos Civilinės sąjungos įstatymas nepakeis. Jis taip pat neatvers kelio asmenims įsivaikinti, net ir įvertinus galiojančią Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Nebegyvenkime baimėje, o imkimės sprendimų.