aA
Jei šiandien laiko mašina į dabartį atkeliautų XVIII a. gydytojas, jis mažai ką galėtų nuveikti šios dienos operacinėje. Jei atkeliautų krovinius gabenančio kinkinio važnyčiotojas, jis nesuprastų, kaip reikia fūrą vairuoti. Bet jei atvyktų XVIII a. matematikos mokytojas, gal jis ir būtų galėjęs visai neblogai susitvarkyti. Bent jau iki šiandien.
Vytautas Mitalas. Ar apskritai reikia, kad mokiniai grįžtų į mokyklą?
© DELFI / Andrius Ufartas

Šis pirmadienis gali tapti pačios rimčiausios švietimo reformos pradžia. Ne dėl to, kad mokytojai ima permanyti informacines technologijas, bet dėl to, kad su šiuo pokyčiu ateina daug daugiau atsakomybės mokytis savarankiškai.

Švietimas labai ilgą laiką turėjęs vienpusį santykį – „žinantis mokytojas moko nežinančius mokinius“ – dabar keičia galios centrą. Mokykla išsirikiuoja vienoje gretoje su visais kitais švietimo instrumentais bei dalyviais, tam pačiam ekrane būna ir mokytojo geografijos pamoka, ir IVY League universitetų dėstytojo paskaita.

Ar bus sunku atlaikyti šį iššūkį? O taip! Mūsų nepramankštintai švietimo sistemai tai bus didelis išbandymas.

Mokyklų vadovai turės suprasti, kad mokslo metai taip paprastai, kaip planuota, nesibaigs. IT sistemos turės didinti apsukas dešimtimis kartų. Svarbiausia, mokytojai, turės sudėlioti naują, kokybiškai kitokio mokymosi ritmą. Matau, kad iniciatyvių pedagogų yra labai daug šiame procese, kurie pastarąsias savaites pasiraitoję rankoves tam ruošėsi, rinkosi virtualaus mokymosi platformas ir jiems linkiu įkvėpimo.

Bet ar tai nėra galimybė? Ir dar kokia! Tai labai rimtas žingsnis į savarankišką ugdymą, į analitinį mąstymą ir kūrybiškumą skatinančias užduotis (nes tokių tikrai negali nusirašinėti). Tai galimybė visiems atskirti pelus nuo grūdų švietimo pasiūloje ir pasitempti. Tai kartu labai aiškiai parodys, kur yra mūsų silpnosios pusės, ir tik nuo mūsų pačių priklausys ar užsimerksime, ar imsime problemas spręsti. Retai tokios galimybės iš oro nukrenta.

Lietuva savo sėkmingą ateitį visąlaik grindžia protingais ir išsilavinusiais žmonėmis, kurie gali sukurti daug didesnę vertę nei kitų šalių naftos telkiniai. Švietimo investicija į juos turi būti pakankama ne lietuviškais masteliais lyginant, ji turi būti gausi ir kokybiška tarptautiniu mastu. Dar daugiau – švietimas Lietuvoje tiesiog privalo būti geresnis už kitų valstybių Europoje.

Dėl to jokiu būdu nereikia šito šanso, kad ir koks jis iš pradžių sunkokas, nunaikint ir, pavyzdžiui, mokslo metus užbaigti anksčiau. Šitas skausmas yra geras raumenų skausmas ir mums jį reikia panaudoti tobulėjant. Tuo labiau, kad nežinome, ar ekstremalios sąlygos rudenį nepasikartos.

Pabaikime mokslo metus oriai ir daug ko išmokę. Mokyklų vadovus raginu netylėti, jei kas nors nepavyksta, o kreiptis pagalbos į savivaldybę bei vieni į kitus. Galbūt kažkurioje mokykloje geriausius sprendimus gali pasiūlyti patys mokiniai. Jei taip – nebijokite į juos kreiptis ir nematykite tame iššūkio savo autoritetui, nes šiandienos įvykiai ne apie tai.

Kviečiu kiekvieną mokinį, mokytoją, vadovą ar tėvą neatidėlioti savo tobulėjimo ir žengti papildomą žingsnį tam, kad švietimas galėtų pakilti į naują lygį. Visi susiduriame su momentu, kurio nematėme nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų.

Ar reikia, kad mokiniai grįžtų į mokyklą? Taip, nes išmokti įvairių gyvenimui vis labiau reikalingų gebėjimų geriausiai galima bendraamžių būryje, tačiau aš tikiuosi, kad tai bus jau kitokia mokykla.

Neabejoju, įveiksime šitą nuotolinio mokymo iššūkį, o kai tai padarysime, pervadinsime Švietimo ministeriją į Švietimosi ministeriją.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(30 žmonių įvertino)
3.6667

Top naujienos

Lietuvoje – nauja COVID-19 atmaina ir nauji iššūkiai: gydytojai neabejoja, kad atvejų kreivė kils aukštyn prognozuoja atvejų šuolį po 2 mėnesių, gali užsikrėsti ir persirgę (1)

Praėjusią savaitę, ketvirtadienį pranešta apie pirmąjį Lietuvoje aptiktą „indiškosios“,...

Revoliucija pasaulinėje mokesčių santvarkoje: Lietuvai naudinga, o latviams ir estams – užuojauta (144)

Didžiajam septynetui susitarus prikirpti sparnus mokesčių vengėjams, ekonomistas Nerijus...

SAM Vyriausybei siūlo dar laisvinti karantiną: išimtis – Joninėms papildyta (12)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) Vyriausybei siūlo kiek keisti dabar galiojančio karantino...

JAV įspėjo Kiniją dėl COVID-19: yra tik du variantai (11)

Kinija rizikuos būti izoliuota tarptautiniu mastu, jeigu savo teritorijoje neleis atlikti...

Tomas Janonis | D+

Populiarioje pajūrio vietoje poilsiautojams vietos gali nelikti: dėl didžiulio projekto užsimojo perbraižyti netgi draustinio ribas (20)

Krašto apsaugos ministerijos planai vienoje gražiausių pajūrio vietų, esančių Pajūrio...

Jaunavedžiai Karina Krysko ir Jeronimas Milius „medų kopinėjo“ ypatingoje vietoje: jautėmės, lyg būtume Tailande, tik geriau (16)

Praėjusį ketvirtadienį žiedus sumainę atlikėjai Karina Krysko ir Jeronimas Milius slaptai...

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti vos 28 COVID-19 atvejai, mirė vienas žmogus papildyta 9.56 (143)

Praėjusią parą Lietuvoje diagnozuoti vos 28 naujosios koronavirusinės infekscijos atvejai,...

Lektorė papasakojo, kokios Joninių tradicijos ir papročiai padės ateinantiems metams prisitraukti sveikatą ir meilę (3)

Paparčio žiedo ieškojimas, laužai ir trumpiausia metų naktis. Taip, tai – Joninės ....

Taisyklių nesilaikančioms ES šalims gresia skaudžios pasekmės (48)

Tokios valstybės kaip Lenkija ir Vengrija , kurios rizikuoja prarasti milijardus eurų Europos...

Sankcijos Baltarusijai gali atsiliepti Lietuvai: „Lietuvos geležinkeliai“ ruošiasi įvairiems scenarijams (48)

Buvo skelbiama, kad Europos Sąjungos ministrai pirmadienį dėl priverstinio lėktuvo nutupdymo...