Lietuvos pasipriešinimą ir laisvės kovotojus, pačią Lietuvos laisvės idėją nūnai vis labiau dergia profesionalūs mėšliai.
Mums skauda, tad geriausiai pajuntame šiuo kampu kaip Lietuvos puolimą (pvz., per A. Ramanauską-Vanagą), bet iš tikrųjų tai didžiojo globalaus karo dalis.
Mėšliai turi milžinišką darbdavio – laisvės priešo – palaikymą. Tai neribota finansinė agresijos bazė ir strateginė organizacinė melasklaidos fronto parama. Trolynų trolynai. Nebeliko žinių – norima to pasiekti.
Įsiskverbė net į teismus; čia irgi frontas ir ginklas. Prisisamdys šio karo šunų tiek, kiek reiks jų griausmingai skalijamai „pergalei“, kuri būtų nauja, aukštesnė „pavergto proto“ versija. Nejau nematom? Užjūriuose jau praregi. Ginčytis su šiuo nesuskaitomu Kremliaus samdinių choru yra klaida, net pagalba priešui.
Jis turi būti statomas už svarstymo ir vertinimo ribų, tiksliai į negarbės puvėsių sąvartyną. Kai tiesiam kvailio ranką „dialogui“, armija mėšlių tik trina delnus – užkibo! Supyko! Ginčija! – o to mums ir tereikėjo, tovarišči. Jau tapom “diskusijos” veikėjais, legitimizavomės. Jau Kremliaus mėšlą kramto net vargšė “Laisvoji Europa”.
Viena tolesnės apgavystės ir pavergimo versijų būtų rusų „taikdariai“ Donbase. Gruzija brangiai sumokėjo už tokį moną, kol atsikabino nuo NVS. Ukraina, ko gera, ligi šiol tebėra formalioj „sąjungoj“ su agresorium. Dabar šmėžuojantys nauji taikdariai, ar jie būtų Krymo marsiečiai, ar padabinti baltarusiškais trinyčiais, skristų iš tos pačios juokų kepurės: „mūsų ten nėra“. Tuo patikėti galėtų nebent Vokietijos vaikų darželio „suprantantieji Putiną“. Juk nebesitveria tiesiog, kaip čia atšaukus sankcijas agresoriui.
Matykim, jog siaučia senasis neapykantos kultas ((aplink priešai), apskaičiuotas ir plūste plūstantis iš teroristų valstybės. Jos tikslas tebėra pavergtas protas.
Įvardijimas, kodėl nelipam į mėšlių ringą, užuojauta susiteršusioms nebe žiniasklaidos struktūroms, nulis dėmesio apsimetusių fundamentalistų melasklaidai (nekenktų perspėjąs tarptautinis sąrašas kartu su garsiais kremlizijos tūzais), tokia būtų normalaus demokratijų reagavimo priemonė. Neliečiam, net neragaujam jūsų sviestamėšlio produkcijos. Out – ir viskas.
O dar jei matom, kaip strategiškai parinktu laiku tepliojasi tuo produktu (pusė mėšlo, pusė sviesto) – Kalėdoms, Naujiesiems Metam, tautinėms iškilmėms, dabar jau rengia Velykoms... Pastebėkime tai, manipuliuojami vergai, ir atsikovosime laisvę!
Sutarkim, kad nedera nė kalbėti apie jų šlamštą, juolab cituoti. Tespringsta patys, urodai.