2030-aisiais vien šis įstatymo projektas lems 24 proc. didesnę dyzelino ir 11 proc. didesnę benzino kainą.
Valdantieji neslepia, kad jų siekis – turėti brangesnį kurą, kad jo būtų perkama mažiau, o galiausiai sumažėtų tarša. Ką tai reiškia? Ogi tikslą palikti automobilius turtingesniesiems, visi kiti, neišgalintys nusipirkti naujo, efektyvaus automobilio, matyt, turės tenkintis prigrūstu visuomeniniu transportu ir savo kojomis. Tačiau valdantieji nesuka sau galvos, kad taršos mažinimo reiktų siekti kitomis priemonėmis.
Taršos mažinimo siekis gražus, bet ar tikrai tai įvyks? Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog atliktoje studijoje „Transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonių efektyvumo vertinimas ir prognozių modeliavimas“ rekomenduojama įtraukti papildomus mokesčius degalams.
Dėl rekomendacijos atlikta gyventojų ir pavežėjų apklausa atskleidė, kad lūžio taškas, kai gyventojai pradėtų aktyviai svarstyti taršaus automobilio atsisakymą, būtų, kai degalų kaina už litrą siektų 1,50–1,80 euro. Degalų kainai pakilus iki 2 eurų už litrą, 33,2 proc. gyventojų svarstytų alternatyvius keliavimo ir susisiekimo būdus.
Tas lūžio taškas buvo pasiektas 2022-aisiais, vos keli mėnesiai po paminėto aiškinamojo rašto pateikimo. Kuras 2022-aisiais didžiąją laiko dalį kainavo daugiau nei 1,5 euro. Bet ar pasikeitė gyventojų įpročiai?
2022-aisiais įregistruotų dyzelinių lengvųjų automobilių skaičius augo daugiau nei 14 tūkst., kai tuo tarpu elektra varomų įregistruotų automobilių skaičius 2023-iųjų sausio 1 d. siekė 7346 (per metus padaugėjo 2500).
Augant akcizui ir CO2 dedamajai tikrai augs ir biudžeto pajamos, tačiau, kaip rodo praėjusių metų pavyzdys, nebūtinai pasieksime norimus taršos mažėjimo rodiklius. Vadinasi, galiausiai teks mokėti ir antrą kartą – baudas Europos Sąjunga (ES) už taršą vis tiek išrašys, vien pastangų, kai rezultatas nepasiektas, mums nepakaks. Dabar, žinoma, valdantieji suokia, kad tokiu būdu bent surinksime lėšas iš teršėjų ir bus lengviau sumokėti baudas, bet juk visi žinome – surinkti pinigai bus seniai išleisti. Taip mokesčių mokėtojai rizikuoja atsidurti pinklėse, kai mokėsime du kartus – pildami kurą ir baudas už ES įsipareigojimų nevykdymą.
Faktas, jog pokyčiai būtini, bet tam reikia rinktis priemones, kurios nebaudžia gyventojų kelis kartus.
Suteikime galimybes žmonėms keisti automobilius į ne tokius taršius. Gyventojai aktyviai naudojosi galimybe utilizuoti senus automobilius ir gauti išmoką – skatinkime šį procesą aktyviau, verslui sudarykime sąlygas atnaujinti savo krovininio transporto parkus. Skatinkime elektromobilumą ne tik automobiliais, bet ir dviračiais.
Valdantiesiems pats laikas pajusti, jog skatinimas ir pagalba, o ne aklas baudimas, yra efektyvesnės priemonės pokyčiams skatinti. Deja, jie nenori įsiklausyti ir nedrįsta prisipažinti klydę. Už tai mokėsime visi, o pinigai bus išmesti į tą patį neva švarėjantį orą.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė dar 2021 metais Seimui pateiktoms Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma didinti kai kuriuos kuro akcizus, įvesti papildomą tarifą už taršą bei naikinti jų lengvatas.