aA
Vakar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai balsuodami nutarė, kad TS-LKD frakcijos narys Audronis Ažubalis negali dalyvauti komiteto posėdyje. Po šio sprendimo buvau apkaltintas, esą riboju Seimo narių teises, trūksta patirties ir panašiai.
Vytautas Bakas
© DELFI / Andrius Ufartas

Norėčiau paaiškinti šį sprendimą visų pirma dėl to, kad manau, kad sutarimas esminiais Lietuvos saugumo klausimais yra didelė vertybė.

Sprendimą, kuris sukėlė opozicijos atstovų protestą, lėmė keletas argumentų. Komiteto posėdžiai iš esmės būna dviejų tipų: atviri ir uždari. Pagal galiojančius teisės aktus atviruose posėdžiuose gali dalyvauti bet kuris Seimo narys. Tuo tarpu uždaruose dalyvauja tik NSGK nariai ir specialiai pakviesti asmenys (specialiųjų tarnybų vadovai, ministrai ir kiti). Išimtys galimos, tačiau tik tuomet, kai komitetas balsavimu nutaria leisti dalyvauti kitų komitetų nariams arba, tarkim, priimamas iš anksto suderintas sprendimas daryti bendrą dviejų ir daugiau komitetų posėdį.

Uždari posėdžiai – tai tokie susitikimai, kuriuose sprendžiami klausimai, susiję su įslaptinta informacija. Tokiais atvejais posėdžiai organizuojami specialiose Seime įrengtose patalpose. Taigi, kovo 7 dieną NSGK posėdis buvo uždaras, į jį buvo pakviesti VSD, STT, URM bei VRM vadovai, parengti specialūs pranešimai.

Šį kartą komitete buvo nuspręsta svarstyti klausimus, susijusius su pilkąja migracija. Apie esamus ir buvusius pareigūnus, tarnautojus, schemas ir tarpininkus, kurie padeda sukurti fiktyvias aplinkybes abejotinos reputacijos bei abejotinų tikslų siekiantiems asmenims, mėginantiems patekti į Lietuvą. Buvo kalbama apie įkainius, tokio reiškinio paplitimo mastus, teisės aktų ir procedūrų spragas, kurios padeda legalizuoti tarpininkų veiklą arba kurios sudaro sąlygas asmeniui likti Lietuvoje net ir tais atvejais, kai Lietuva to nepageidauja. Kalbėjome ir apie tai, kaip veikia pasikeitimas informacija, rizikos valdymas ir pan. Visus šiuos klausimus ir pavedimus specialiosioms tarnyboms bei ministerijoms buvo suformulavęs būtent NSGK dar praėjusių metų spalio mėnesį, kai paaiškėjo, kad į Lietuvą stebėtinai paprastai pateko kai kurie asmenys, kurie turėjo ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais ir teroristais.

Grįžkime prie pono Ažubalio. Tai, kad Seimo narys, dirbantis kitame komitete, turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija (tokių Seimo narių yra kelios dešimtys), savaime nesuteikia teisės Seimo nariui, esančiam ne NSGK nariu, dalyvauti NSGK posėdžiuose, kai svarstoma valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri skirta tik šiam komitetui. Tokiais atvejais galioja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintas principas „būtina žinoti“. Šis principas reiškia, kad įslaptinta informacija gali būti patikėta tik tiems asmenims, kurie turi atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir kuriems vykdant tarnybines pareigas būtina susipažinti ir dirbti su šia informacija. Atsižvelgus į teisinį reguliavimą ir svarstomų klausimų pobūdį komitete balsavimo principu buvo nuspręsta, kad Audroniui Ažubaliui dalyvauti komiteto posėdyje nebus leista.

Priimdamas tokį sprendimą balsavimu komitete nutarti, ar Seimo narys ne iš šio komiteto gali dalyvauti posėdyje, tariausi su patarėjais, domėjausi, kokios buvo tradicijos anksčiau, kai komitetams vadovavo labiau patyrę komitetų pirmininkai. Pasirodo, kitų Seimo narių dalyvavimas uždaruose komitetų posėdžiuose buvo sprendžiamas tokiu pačiu būdu, kurį pasirinkau aš.

Ar kitoks sprendimas buvo galimas? Taip, tačiau leidimus dirbti su slapta informacija turi keliasdešimt Seimo narių ir visi jie gali dalyvauti, tačiau reikalingas specialus pasirengimas, medžiaga, suderinta darbotvarkė ir tik laikantis įstatymuose įtvirtinto principo „būtina žinoti“. Priešingu atveju NSGK darbas būtų sujauktas ir bevertis. Todėl ir reikalingas visų komiteto narių sprendimas.

Šias procedūras puikiai žino tie, kurie paliko posėdį, dalis iš jų jas taip pat taikė, kai buvo komitetų vadovais, ministrais.

Pabaigai pridedu neįvykusį komiteto sprendimo projektą, nes TS-LKD atstovai sugriovė kvorumą žinodami, kad tai užkirs kelią priimti svarbius sprendimus, susijusius su mūsų žmonių saugumu, šalies reputacija. Manau, jis bus įdomus tiems, kas norėtų giliau pamatyti migracijos sistemoje daugybę metų vykstančius procesus. Tikiu, kad šiuo atveju didesnį efektą sukels viešumas, o ne formalūs sprendimai. Nepaisant bandymo saugiai svarstyti šį ypatingai svarbų Lietuvai klausimą, sutarėme su URM ministru ir viceministru, kad situacija dėl pilkųjų tarpininkų ir skylių mūsų migracijos sistemoje bus keičiama teikiant pavasario sesijoje tam būtinus įstatymų projektus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO IR MIGRACIJOS PROCESŲ KONTROLĖS

2018 m. kovo d.
Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atsižvelgdamas į tai, kad:
tarp institucijų, kurios yra atsakingos už migracijos politikos formavimą, įgyvendinimą bei valstybės saugumo užtikrinimą trūksta efektyvaus bendradarbiavimo;

migracijos valdymo modelyje nepakankamai aiškiai išskirta migracijos politikos formuojanti ir su migracijos politika susijusias veiklas koordinuojanti bei sprendimų įgyvendinimo kontrolę vykdanti institucija;

Migracijos departamento prie VRM veiklos spragos neleidžia efektyviai įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų;

užsieniečių atvykimą, gyvenimą, prieglobsčio suteikimą ir kitus su užsieniečių teisinės padėties klausimus reglamentuojančių teisės aktų taikymas yra netenkinantis;

augant migracijos srautams Lietuvoje, didėja taip pat užsieniečių, prašančių gauti nacionalinę vizą ir/arba leidimą gyventi Lietuvoje, skaičius (per 2018 m. sausio – vasario mėn. sulaukta 1300 prašymų dėl nacionalinių vizų ir 2800 – leidimų gyventi)

komitetas posėdyje išklausė už migracijos politikos formavimą atsakingų ir valstybės saugumą užtikrinančių institucijų – Vidaus reikalų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Migracijos departamento prie VRM, Valstybės saugumo departamento, informaciją dėl migracijos procesų kontrolės ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo taikymo. Susipažinęs ir įvertinęs institucijų pateiktą informaciją, komitetas nustatė, kad:

1. dabartinis migracijos politikos formavimo, įgyvendinimo ir koordinavimo modelis yra neefektyvus dėl aiškių pavaldumo ir koordinavimo ryšių tarp institucijų trūkumo. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. S-2997 teigiama, kad Migracijos departamento priimti sprendimai dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo konkretiems asmenims nėra vertinami, nes „Vidaus reikalų ministerijos teisė koordinuoti ir kontroliuoti Migracijos departamento veiklą neapima Migracijos departamento priimtų sprendimų peržiūros ar panaikinimo“.

2. Vadovaujantis Valstybės saugumo departamento pateikta informacija, šiuo metu galiojantis leidimų atvykti ir gyventi Lietuvoje išdavimo procesas pasižymi teisinio reglamentavimo ir praktinėmis spragomis. Šie sisteminiai trūkumai sudaro sąlygas „pilkosios migracijos“, t.y. tarpininkų, padedančių užsieniečiams gauti vizas arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atsiradimui, kelia abejones dėl tarpininkavimo paslaugų kokybės ir teisėtumo, kelia riziką, kad vizas ar laikiną leidimą gyventi gaus asmenys, neatitinkantys Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reikalavimų arba juos atitinkantys tik formaliai. Pavyzdžiui, Kazachstane akredituotas komercinis tarpininkas, veikiantis kaip turistinė agentūra, teisės aktų nustatyta tvarka patikrinta kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir gavusi leidimą vizų prašytojų vardu pateikti konsulinei įstaigai vizos prašymus, vykstant tik turistiniais tikslais, prašė konsulinės įstaigos išduoti ne tik turizmo, bet ir verslo vizas. Pažymėtina, kad naudodamasis šio komercinio tarpininko paslaugomis, Lietuvos vizą gavo užsienio pilietis, kuris vėliau buvo išsiųstas iš Lietuvos teritorijos, kaip potencialią grėsmę nacionaliniam saugumui keliantis asmuo.

3. Galiojanti komercinių tarpininkų akreditavimo, bendradarbiavimo su konsulinėmis įstaigomis ir veiklos tikrinimas, kuris priklauso konsulatų kompetencijai, yra netenkinantis ir sudaro sąlygas piktnaudžiavimui. Pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerijos 2017 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. S-2017-9298 nurodoma, kad vienas iš akredituotų komercinių tarpininkų teikė Lietuvos konsulatui Vizų tvarkos aprašo reikalavimų neatitinkančius dokumentus ir/ar netikslius anketinius duomenis, prašydamas išduoti daugkartines vizas. Pažymėtina, kad vėliau minėtam komerciniam tarpininkui dėl šių pažeidimų buvo panaikinta akreditacija.

4. Vadovaujantis Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija, fiktyviais pagrindais išduodamos vizos arba leidimai laikinai gyventi Lietuvoje sudaro reikšmingą visų išduodamų vizų ir leidimų gyventi Lietuvoje dalį. Apie fiktyviais pagrindais priimamų sprendimų paplitimą byloja šie duomenys:

a) iš 1668 juridinių asmenų, kurių dalyviai yra užsieniečiai, įvertinus duomenis apie šių juridinių asmenų buveinę, išskirtos šios patalpos:

butai, kurie sudaro 20,56 proc. visų įregistruotų buveinių patalpų;

administracinės patalpos – 15,35 proc.

garažai -12,17 proc.

pagalbinės patalpos, kurių plotas siekia 3,55 kv. m. – 7,79 proc.

gamybinė patalpa, kurios plotas 11,98 kv. m. – 2,88 proc.

827 įmonių (49,58 proc.) buveinės įregistruotos 29 adresuose;

b) įvertinus finansinius duomenis apie šių juridinių asmenų veiklą, darytinos išvados, kad:

- 453 įmonės (27,17 proc.) yra įtartinos, o 207 (12,41 proc.) – neveikiančios;

- 307 įmonės (18,41 proc.) turėjo tik vieną darbuotoją;

- 863 įmonės (51,74 proc.) neturėjo nei vieno darbuotojo.

c) ypač iliustratyvūs atskirtų fizinių ir juridinių asmenų veiklos pavyzdžiai:

- UAB „T“ valdo 3,55 kv. m. negyvenamąsias patalpas, kuriose yra užregistruota 130 įmonių, kurių dalyviai yra užsieniečiai. UAB „T“ 49 proc. akcijų valdytojo giminaitis dirba Pabėgėlių priėmimo centre;

- asmens, kuris yra trečiųjų šalių piliečių tarpininko-kvietėjo įmonės UAB „S.“ direktorius, sutuoktinė valdo nekilnojamąjį turtą, kuriame įregistruota 49 įmonės, kurių dalyviais yra užsieniečiai;

- asmuo savo deklaruojamoje gyvenamoje vietoje, esančioje Vilniuje, leido deklaruotis 21 užsieniečiui – Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiui, siekiančiam gauti leidimą gyventi Lietuvoje;

- aštuonmečiui nuosavybės teise priklausančiame bute yra įregistruota 23 užsieniečių įmonės. Jo tėvas galimai tarpininkauja užsieniečiams dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, nes yra UAB „D.“, kuri užsiima tarpininkavimu, akcininkas.

d) 2015-2017 m. atlikta teisės aktų, reglamentuojančių vizų ir laikinų leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarką, įgyvendinimo analizė ir Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos antikorupcinė veiklos analizė leido nustatyti tam tikrus teisinio reglamentavimo trūkumus, pavyzdžiui aptikta nuostatų, sprendimus priimantiems pareigūnams paliekančių pernelyg plačią diskreciją, aiškiai neapibrėžti terminai, nebaigtinis privalomų pateikti duomenų ar dokumentų sąrašas ir pan. Susiformavo ydinga vizų ir leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo praktika, kai dominuoja formalus pateikiamų duomenų ir dokumentų vertinimas, deklaruojamų faktų atitikties realiai padėčiai kontrolės ir priimamų sprendimų pagrįstumo patikros mechanizmų nebuvimas. Šios priežastys sietinos su Migracijos departamento prie VRM ir kai kurių konsulinių įstaigų darbo organizavimo trūkumais, gero viešojo administravimo principų nesilaikymu ir darbuotojų piktnaudžiavimu sistema.

5. Šiuo metu veikianti pažeidimų kontrolės sistema neužtikrina, kad asmenys, kurie padeda užsieniečiams atvykti arba apsigyventi Lietuvoje piktnaudžiaudami teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis teisėtą užsieniečių atvykimą ir gyvenimą Lietuvoje, būtų nubausti. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, yra numatyta administracinė atsakomybė (bauda) už melagingų duomenų pateikimą, tačiau praktikoje ji pritaikoma retai dėl daug resursų reikalaujančių tyrimų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atkreipia dėmesį, kad būtina imtis esamų procedūrų peržiūros ir reglamentavimo tobulinimo, kuris leistų užtikrinti priimamų sprendimų kokybę, didesnį skaidrumą bei veiksmingą migracijos procesų kontrolę. Komitetas siūlo:

Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui dėl būtinų teisės aktų pakeitimų, reaguojant į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2017 m. spalio mėn. 4 d. sprendimą, siekiant užtikrinti veiksmingą migracijos politikos formavimo bei migracijos procesų kontrolės koordinavimą, stiprinimą ir pertvarką.

Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Navickas prarastus atlyginimus mokytojams žada kompensuoti per kelerius metus (251)

Mokytojai streikuoja jau nuo lapkričio 12 dienos, nuo lapkričio 28 dalis mokytojų budi ir derybų...

Sulaukus baltų Kalėdų suspaus šaltis – laukia dviženklis minusas (57)

Paskutinė savaitė iki Kalėdų bus žiemiškai šalta ir balta. Šalčio netruks ir per šventes...

Lietuvos miestų žaliaskarių kova: išrinkite mieliausią balsuokite (16)

Sakoma, kad žolė kitur žaliasnė. O kaip su kalėdinėmis eglutėmis? Šį kartą DELFI ragina...

Netikėčiausi apdrausti kroviniai – delfinai, šaldyti graužikai ir istorinės relikvijos (1)

Mūsų šalies draudimo bendrovėse apdraudžiami ne tik įprasti kroviniai , bet ir transportuojami...

Meilutytei vaikų linkėjęs Juozaitis: sidabras 25 metrų baseine? Ne kažin kas (300)

Monrealio olimpinėse žaidynėse 1976-aisiais bronzos medalį 100 m krūtine plaukime iškovojusį...

Jaunoms pasipuošti lengva, o ką daryti vyresnėms? Patarė, kaip dabintis senjorėms (4)

Artėjant šventiniam laikotarpiui, daugelis nejučia ima galvoti ne tik apie tai, kuo bus puošiamos...

Naujo „Volvo S60“ testas: kokybė švediška, bet pagaminta JAV (2)

Po visai neseniai įvykusio naujojo „ Volvo V60 “ pristatymo sulaukiau kvietimo apsilankyti ir...

Lietuvio bityno svečiai – briedžiai, vilkai, lūšis

Giedrius Mulevičius, Ukmergės raj. stebėdamas bityno saugos kamerą renka savotišką kolekciją,...

Sniegas sukaustė Vilnių – miestas dūsta spūstyse, pasipylė eismo įvykiai (101)

Kone visą parą besitęsiantis snygis vairuotojams tapo rimtu išbandymu. Spūstys miesto gatvėse...

Burnoje tirpstantys Beatos Nicholson pyragėliai su kopūstais: ilgai vargti nereiks (13)

Naminiams pyragėliams puikiai tiks sluoksniuota tešla , kurios nesunku įsigyti kiekvienoje...