Šios vyriausybės žemės ūkio ministras B. Markauskas, švelniai tariant, apsivogė. Šio pono šeima penkerius metus naudojosi sklypais be jų šeimininkų leidimo, o Nacionalinė mokėjimo agentūra artimiesiems mokėjo išmokas už žemę, kurią jie dirbo neturėdami nuomos sutarčių. Nesinori spėlioti, tarėsi ar nesitarė „markauskiniai“ žodiškai su kaimynais; dalinosi ar ne ES piliečių darbo vaisiais. Matuokime pilietiškai ir sąžiningai. Melų iš Naisių pasaulio jau tiek paskleista, kad net šleikštu žiūrėti į „doruosius“ pagoniškus ar katalikiškais diplomais bei vertybėmis besidangstančių šios valdančiosios daugumos veikėjų veidus.
Valstybė gyva tiek, kiek tvirtas yra jos pamatas – teisingumas. Teisingumas, savo ruožtu, remiasi Konstitucijoje įtvirtintu bendruoju gėriu. Jei Konstitucijos ir įstatymų nepaisoma, piliečių visuma subyrės, o valstybė virs teritorija, kurioje tarpusavyje dėl galios ir turtų kovoja grupuotės. Deja, šią konstitucinės tvarkos degradaciją kaip tik patiriame ir Lietuvoje.
Parlamente ir valstybės valdyme siaučianti „Naisių chebrytė“ melu ir kitais būdais mums siekia primesti savo teisingumą.
Ministro B. Markausko istorija – jau nebe tik Naisių vadeivos ir jo aplinkos melų ir intrigų reikalas. Tai – Lietuvos Respublikos Konstitucijos galios veiksnumo ar neveiksnumo klausimas.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įvykdė savo konstitucinę pareigą, štai taip įvertindama B. Markausko veiklą: „Aš manau, kad nei politinės, nei moralinės teisės likti poste toks ministras nebeturi – jis ją prarado. Ir tai taip pat būtent toje šviesoje, kad mums reikės pradėti derybas dėl žemės ūkio finansavimo po 2020 metų. Neįsivaizduoju, kaip toks žmogus galės atrodyti arba apsimesti, kad skaidrus, moralus ir politiškai atsakingas. Kompromitacija reputacijai jau padaryta ir jei Vyriausybės vadovas ir valdančioji dauguma manys, kad toks ministras jiems tinkamas, tai labai apgailestauju, kad mes turime tokią valdančiąją daugumą.“
Netruko premjeras S. Skvernelis atsakyti: „Prezidentė, kaip bebūtų gaila, įvykdė konservatorių pirmininko išreikštą reikalavimą išvakarėse, kad labai griežtai pasisakytų ministro atžvilgiu, tą ji ir padarė“.
Atrodytų, kad Prezidentė ir Premjeras gyvena visiškai skirtingose planetose, su skirtinga morale, teise... ir Konstitucija. Prezidentė aiškiai užima Konstitucijos gynėjo poziciją: akivaizdžiai ir sąmoningai įstatymus pažeidęs pareigūnas negali būti valstybės tarnyboje. Premjeras gi kaltina Prezidentę, kad ji yra konservatorių vado marionetė. Suprask, „landsberginiai“ per Dalią užvažiavo „naisiniams“. Grupuočių karas ir ne kitaip. Kaip kokiame Konstitucinę tvarką pamynusiame Somalyje, kur nebeliko konstitucinės tvarkos, o teritoriją pasidalijo ginkluoti galios centrai.
Gali būti, kad ir šiuo atveju ponas Saulius Skvernelis savo „kietumą“ įrodinėja ir reitingus kilnoja tiesiog įprastai priešgyniaudamas Prezidentei. Tiesiog šiandien jam taip naudinga. Bet, pone Premjere, atsipeikėkite. Prezidentė gina Konstituciją; o jūs valstybę painiojate su cosa nostra – tariama grupuočių tarpusavio kova. Ir Jūs prieš Lietuvos piliečius pasisakote lyg Naisių chebros „stogas“.
Turime suprasti padėties rimtumą. Parlamentinės daugumos lyderio ir Vyriausybės vadovo vertinimas pamina Konstituciją ir įstatymą. Vardan savo asmeninės ir savo aplinkos naudos. Premjere, Jūs neturite jokios moralinės teisės valdyti valstybę. Taip, jūs turite teisę – šiandien būti premjeru; tačiau moralinio pagrindo ši piliečių Jums suteikta teisė jau nebeturi.
Belieka padrąsinti piliečius saugoti Lietuvos Konstituciją. Būkime budrūs. Paremkime Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Atrodo, kad šiandien Prezidentė – vienintelis nedviprasmiškas ir tvirtas bendrąjį valstybės gėrį ir LR Konstitucijoje įtvirtintus teisės principus ginantis bastionas. Taip, Prezidentas turi konstitucinę pareigą – būti Konstitucijos gynėju. Bet šią pareigą jis gali įgyvendinti tik tapęs moraliniu autoritetu ir realią įtaką visuomenėje turinčiu lyderiu. Dalia Grybauskaitė tokia tapo. Saugokime ir puoselėkime šį įdirbį. Ir neatiduokime grupuotėms darkyti Lietuvos konstituciją ir mus išpilietinti – paversti apmeluotais grupuočių baudžiauninkais.
Saugokime ir naudokime savo kaip suverenų galią Lietuvos piliečių bendrabūvio – valstybės – labui.