Praėjusį pirmadienį Vilniaus meras Artūras Zuokas viešai pareiškė, kad nesiruošia mokėti bankrutavusiam „Snoro“ bankui Vilniaus miesto savivaldybės skolų ir įsipareigojimų, siekiančių 130 mln. lt. Nors iki rugsėjį ateisiančių atsiskaitymo terminų laiko dar yra, tačiau neatsakingi ir akiplėšiški pareiškimai iš “teisto už gerus darbus” Vilniaus vadovo lūpų sklinda Valstybės biudžeto svarstymo Seime metu.
Valstybės globon paimtam bankui dabar būtinos visos įmanomos pajamos, todėl svarbu, jog visi skolininkai ir paskolų turėtojai aiškiai suprastų, jog jų įsipareigojimai niekur nedingo. Paprasti indėlininkai, šiame banke laikę savo kasdienėms išlaidoms būtinas lėšas arba net ir viso gyvenimo santaupas, neturi nukentėti dėl galimai nusikalstamų banko vadovų veiksmų ar dėl valstybės institucijų nesusikalbėjimo.
A. Zuokui, deja, atrodo, kad valstybei jis nieko neskolingas, netgi priešingai. Vilniaus meras pareiškė, kad negrąžins turimų įsiskolinimų Snoro bankui, nes valstybė jam atsisako skirti didesnę dalį Vilniuje surenkamo gyventojų pajamų mokesčių. Šio šantažo įkaitais gali tapti iki 15 tūkst. indėlių turėtojų– maždaug tiek, kiek gyventojų yra nedideliame mieste.
Savivaldybės per valstybės biudžetą daugiausiai finansuojamos perskirstant Gyventojų pajamų mokestį (GPM). Turėdamas daugiausiai gyventojų, taigi – daugiausiai darbuotojų bei mokesčių mokėtojų, Vilnius surenka dvigubai daugiau gyventojų pajamų mokesčio, nei Kaunas bei Klaipėda kartu sudėjus. Tačiau net turėdama tokį ekonominį potencialą savivaldybės valdžia nesugeba išbristi iš skolų liūno, priešingai – ieško pasiteisinimų ir prašo papildomų lėšų išlaidoms, dar giliau klimpdama į skolas.
Mero teigimu, sostinės savivaldybės teisininkai ruošia ieškinį Vyriausybei, kuriuo bus reikalaujama iki 45 proc. padidinti GPM dalį, skiriamą Vilniaus biudžetui. Sostinės valdžia taip pat skundžiasi, kad Vyriausybė užsimojo kitąmet apriboti miesto skolinimosi galimybes, mažindama skolinimosi limitą, nuo 40 proc. iki 35 proc. savivaldybės biudžeto.
Tačiau kas teisus - mokesčių mokėtojų lėšas besistengianti taupyti Vyriausybė, ar papildomų lėšų Gugenheimo muziejams, metro ar tramvajams reikalaujantis sostinės meras? Ar liberalios pakraipos politikai sugeba racionaliai, ūkiškai ir atsakingai mąstyti, ieškoti sprendimų kaip sutaupyti, ar moka tik švaistyti pinigus be jokių įsipareigojimų visuomenei, ir gyventi fantazijų pasaulyje? Kiek dar turės pasiskolinti Vilniaus miesto savivaldybė, kad galėtų ambicingais projektais kiekvienam vilniečiui kurti “šviesų ir gerai aprūpintą rytojų su 6 400 Lt mėnesiniu atlyginimu”?
Visiškai pritariu vyriausybės pozicijai neskirti didesnės GPM dalies bei riboti Vilniaus miesto savivaldybės skolinimosi limitą. A. Zuokas kalba ne apie ūkišką lėšų naudojimą, taupymą ar idėjas kaip miestui sumažinti savo įsiskolinimus, o apie naujus milijoninius projektus, garantuotai atnešiančius naudą jo kolegoms verslininkams, tačiau užkrausiančius dar didesnę naštą ant Lietuvos mokesčių mokėtojų pečių. Iš nuolat deficitinio valstybės biudžeto vilniečių išlaidoms siūloma paimti dar apie 300 mln. Lt.
Ponas Zuokas turėtų atvirai pripažinti, kad nesugeba kompetentingai valdyti miesto reikalų, neranda galimybių taupyti ir neturi priemonių užtikrinti finansinę miesto ateitį. Toliau švaistantis skambiais pareiškimais, kad Vilniaus problemas išspręstu tramvajai ar grandioziniai muziejai, miestas gali nusiristi į bankroto bedugnę, iš paskos nusitempdamas ir Lietuvos biudžetą. Norint to išvengti, taip pat savivaldybei nevykdant įstatymų ir savo įsipareigojimų, Lietuvos konstitucija ir įstatymai numato galimybę įvesti tiesioginį valdymą probleminėje savivaldybėje. Džiaugiuosi, jog Lietuvos Seimui užteko ryžto ir atsakomybės šiandien neleisti dar labiau įsigalėti neatsakingam liberaliam ir švaistūniškam požiūriui sostinėje. Tikiuosi, jog tam užkirsime kelią ir ateityje.