Paradoksalu, tačiau labai būdinga yra tai, kad tautinių mažumų tema pasisako nacionalistai, o dvasinius klausimus gvildena ateistai ir visokiausio plauko netikintieji. Dėl šių priežasčių diskusijų lygis yra gėdingai žemas, skleisdamos pigaus populizmo ir diletantizmo kvapą. Oponentai yra smerkiami pasinaudojant temą neišmanančiais asmenimis, dėl ko galiausiai diskusijos perauga į subjektyvius ir destrukcinius monologus.
LLRA politinis aktyvumas reiškiasi įvairiomis kryptimis ir plotmėmis. Kai kurie asmenys bando įpiršti nuomonę, kad LLRA veikla apsiriboja tautinių mažumų, dvasingumo ar Vilniaus krašto, kurio savivaldybės, nepaisant daugelio įgyvendinamų investicinių projektų, gali pasigirti neturinčios skolų, raidos klausimais. Seniai žinoma, kad LLRA programos nuostatos yra labai plataus spektro: nuo mokesčių, socialinės politikos, emigracijos pažabojimo pradedant ir kova su korupcija baigiant. LLRA yra vienintelė parlamentinė partija, kuri niekados nebuvo įsivėlusi į jokį korupcijos skandalą. Būdami solidi partija ir turėdami plačią programą, manome, kad visi nurodyti klausimai yra svarbūs, juk yra glaudžiai tarpusavyje susiję, išplaukia vienas iš kito. LLRA programą sudaro konkrečios nuostatos, kurios yra nuosekliai įgyvendinamos pasinaudojant sukaupta patirtimi ir žinant realijas. Visais įmanomais būdais. Nepaisant sunkumų ir į ratus kaišiojamų pagalių. Šį faktą pripažįsta net partijos oponentai. LLRA pozicija ir parama jai yra stiprios, todėl partijos nariai yra itin aktyvūs.
Išnaudoti krašto turizmo potencialą
Lietuva turi didžiulį turizmo potencialą: šalis gali pasigirti nuostabia gamta, kraštas apstus unikalių architektūros, istorijos ir kt. paminklų. Premjero Algirdo Butkevičiaus sudarytai vyriausybinei darbo grupei LLRA pateikė pasiūlymus sumažinti PVM turizmu besiverčiantiems subjektams. Turizmas galėtų tapti viena pagrindinių Lietuvos ūkio šakų. Tenka apgailestauti, kad buvusi liberalų ir konservatorių valdančioji dauguma sudavė rimtą smūgį sunkiai besiformuojančiai turizmo pramonei padidinusi PVM apgyvendinimo paslaugoms nuo 9 proc. iki 21 proc. Kaimyninėse šalyse šis mokestis yra maždaug 8 proc., todėl Lietuva pralaimi kovą su konkurentais.
Pagerinti vietos kelių būklę
LLRA deda pastangas, kad vietos keliams tvarkyti skiriamas finansavimas būtų padidintas iš 20 proc. iki 30 proc. Visoje Lietuvoje gyvenantiems rinkėjams labai svarbu, kad apgailėtinos būklės keliai būtų sutvarkyti. LLRA žino tai, todėl imasi visų veiksmų situacijai šioje srityje pagerinti.
Sumažinti šildymo kainą
LLRA atstovai Energetikos ministerijoje – Jaroslavas Neverovičius, Renata Cytacka ir kiti – vykdo partijos užduotį 20 proc. sumažinti šildymo kainą Lietuvos gyventojams. Tai viena opiausių daugumos šalies gyventojų problema, juk už šildymą jie moka bene didžiausią kainą šioje Europos dalyje. LLRA mano, kad sumažinti išlaidas šildymui, kurios praryja statistinės Lietuvos šeimos biudžeto didesnę dalį, galima perėjus prie alternatyviosios energijos, pvz. biokuro, kovojant su šilumos tinklų monopolizavimu, savivaldybėms įgaunant daugiau įtakos sprendžiant su šilumos ūkiu susijusius klausimus.
Kaip matome, oponentų kaltinimai neva LLRA savo dėmesį skiria tik tam tikriems klausimams yra nepagrįsti. LLRA nuosekliai įgyvendina savo plačios programos nuostatas, atvirai ir sąžiningai vykdydama rinkėjų atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus.
Ginti tautinių mažumų teises
Kalbant apie LLRA veiksmus siekiant apginti tautinėms mažumoms priklausančias teises, negalima nepaminėti LLRA frakcijos Seime seniūnės Ritos Tamašunienės pasiūlyto ir LLRA frakcijos užregistruoto Seimo nutarimo projekto, kuriuo pasiūlė pratęsti Tautinių mažumų įstatymo nuostatų galiojimą iki to laiko, kol Lietuvoje bus priimtas naujas Tautinių mažumų įstatymas. Mūsų atstovai Lietuvos ministerijose dirba siekdami, kad naujo Tautinių mažumų įstatymo projektas kuo greičiau būtų pateiktas svarstyti Seimui, tačiau iki jo priėmimo LLRA siūlo grąžinti galioti ankstesnio įstatymo nuostatas. LLRA taip pat deda visas pastangas tam, kad būtų grąžinta galioti ankstesnė Švietimo įstatymo redakcija, kuri, priminkime, niekam nekliudydama galiojo daugiau kaip du dešimtmečius. Atitinkamos įstatymų pataisos buvo įtrauktos į Seimo pavasario sesijos programą.
Puoselėti dvasingumą, bet per prievartą nedaryti laimingais
Į plačią LLRA programą taip pat įtrauktos rinkėjams svarbios nuostatos dorovės ir dvasingumo srityje, pvz. dėl gyvybės prenatalinėje stadijoje apsaugos ir privalomojo religijos mokymo mokyklose. Pastarasis klausimas sulaukė neadekvačios oponentų reakcijos, visų pirma tarp liberalų – nors įstatymo dėl privalomojo tikybos mokymo projektą dar buvusios kadencijos metu pateikė Seimo narys Jaroslavas Narkevičius. Pareiškimą šiuo klausimu išplatino ir Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Nėra aišku, ar jo išsakyta nuomonė sutampa su visų Lietuvos bažnyčios hierarchų nuomone. Jei paaiškės, kad taip, bus galima svarstyti projekto atsiėmimo galimybę. Mus labai džiugina faktas, kad Lietuvos lenkiškose mokyklose 100 proc. mokinių mokosi religijos, tuo tarpu nėra labai prasminga per prievartą laimingais daryti kitus, jeigu jie to nenorės.
Nuosekliai saugoti gyvybę nuo pradėjimo iki natūralios mirties
Tuo tarpu kalbant apie veiksmus saugant gyvybę nuo pat pradėjimo momento, LLRA neketina trauktis. Popiežius Jonas Paulius II, Palaimintasis, sakė, kad „Tauta, kuri žudo savo vaikus, neturi ateities“. Gyvybės saugumas nuo pradėjimo iki natūralios mirties yra vienas Europos civilizacijos kertinių akmenų. Pastangas suteikti ką tik pradėtai gyvybei didesnę vertę LLRA pradėjo prieš kelis metus. Dar 2005 m. parengiau ir pasiūliau Gyvybės prenatalinėje stadijoje apsaugos įstatymo projektą, neseniai LLRA frakcija Seime iš naujo užregistravo šį projektą, kurį, beje, pasirašė ir kitoms frakcijoms priklausantys Seimo nariai. 2005 m. pavasarį, mirus Popiežiui Jonui Pauliui II, politologai, politikai, taip vadinamojo elito atstovai, įvairaus pobūdžio žiniasklaida, taip pat liberalioji, komentavo Popiežiaus veiklą, negailėjo jam gerų žodžių.
Pagyrimo žodžiai nėra labai svarbūs, svarbiausias yra Popiežiaus mokymo įgyvendinimas, ką 2005 m. ir padarė LLRA: užregistravo Gyvybės prenatalinėje stadijoje apsaugos įstatymo projektą. Nepaisant nelabai palankios politinės konjunktūros, mums pavyko gauti Seimo pritarimą jam po pateikimo. Projektui buvo pritarta ir Žmogaus teisių komitete, tačiau galiausiai jo eiga buvo sustabdyta. Įtakos tam turėjo ir konservatorių, visų pirma tuometinio Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, pasyvumas šiuo klausimu. Kaip ten bebūtų, 2005 m. parengtas įstatymo projektas sukėlė karštas diskusijas šiuo klausimu. Visuomenei buvo suteikta galimybė susipažinti su mažai anuomet žinoma tema, juk šios problemos nežinojimas yra nerimą keliančio aukšto negimusių vaikų nužudymo rodiklio pagrindinė priežastis. Statistiniai duomenys yra negailestingi: šiuo metu nužudoma ap. 8-9 tūkst. negimusių vaikų, prieš 8 metus šis skaičius buvo beveik dvigubai didesnis. Kaip matome, LLRA iniciatyva, netgi nevainikuota pergale, sukėlė teigiamų pokyčių. LLRA mano, kad negimusių vaikų gyvybės apsaugos teisinės apsaugos nebuvimas - turint omenyje demografinę duobę ir emigracijos srautus – gali lemti, kad išmirsime kaip šalis.
Kritiką paversti impulsu tolesniems veiksmams
Kritika tik sustiprina LLRA įsitikinimą, kad mūsų veiksmai yra būtini ir tinkami – ir verta juos tęsti. LLRA visuomet vykdo savo įsipareigojimus rinkėjams, šia kryptimi ketiname dirbti ir toliau – dar kartą tampant pavyzdžiu kitoms Lietuvoje veikiančioms politinėms grupuotėms, kad mūsų šalyje vykdoma politika būtų labiau principinga, garbinga ir sąžininga.