Tik 9,8 proc. mano, kad šiuo metu įtvirtintas 141 Seimo nario skaičius yra tinkamas. Parlamentarų skaičių sumažinti iki 101 norėtų daugiausia – net 38,1 proc. respondentų.
Judėjimo „Taip“ užsakymu atliktos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad net 90 proc. šalies gyventojų pritaria siūlymui sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101.
Jau du mėnesius referendumo „TAIP Seimo atgimimui!” iniciatyvinės grupės nariai, tarp jų ir aš, renka parašus, kad būtų sumažintas Seimo narių skaičius ir būtų įgyvendinti kiti LR Konstitucijos pakeitimai, kurie reformuotų autoritetą praradusią vieną svarbiausių valstybės institucijų. Galiu tvirtai pasakyti - apklausos nemeluoja. Žmonės, išties, nori, kad Seimas atgimtų, nebebūtų pati nemėgstamiausia institucija ir labai noriai pasirašo dėl referendumo.
Atsižvelgiant į tokį palaikymą, mes siūlome taupyti tiek mokesčių mokėtojų pinigus, tiek laiką. Patys Seimo nariai, be juos įpareigojančio brangaus referendumo, gali pakeisti Konstituciją ir sumažinti parlamentarų skaičių bei įgyvendinti kitas permainas. Tuo labiau, kad daugelis parlamentarų viešai ne kartą pritarė Seimo narių skaičiaus sumažinimui.
Su grupe kolegų Seimo narių inicijuoju LR Konstitucijos 55, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriuo siekiama praktiškai tokių pat, kaip ir referendumas, tikslų. Teikiamomis LR Konstitucijos pataisomis siūloma mažinti Seimo narių skaičių iki 101, ilginti Seimo kadenciją iki 5 metų, nustatyti, kad Seimo narys galėtų būti renkamas tik dvi kadencijas iš eilės ir perkelti Seimo rinkimus iš spalio mėnesio antrojo sekmadienio į balandžio mėnesio antrąjį sekmadienį.
Seimo narių skaičius nekito jau 20 metų, nors per šiuos 20 metų Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 700 tūkst. Šiuo metu vienas Seimo narys atstovauja 22 tūkst. gyventojų. Kitų valstybių parlamentarai atstovauja kur kas didesniam rinkėjų skaičiui (pvz.: Slovakijoje vienas parlamentaras atstovauja 36 tūkst. gyventojų, Danijoje vienas parlamentaras atstovauja 31 tūkst. gyventojų ir t.t.).
Antra, LR Konstitucijoje yra įtvirtintas apribojimas asmeniui eiti Prezidento pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Šis apribojimas taikomas tam, kad būtų sudarytos galimybės atnaujinti vadovybę. Be to, šis apribojimas taikomas ir todėl, kad aukštas pareigas valstybėje užimantis asmuo, pasibaigus jo kadencijai, grįžęs į įprastą gyvenimą, galėtų suprastų paprastų piliečių poreikius, gyventų pagal tas taisykles, kurias kūrė, būdamas valdžioje, gyventų taip, kaip gyvena valstybės piliečiai. Šis apribojimas turėtų būti taikomas ir Seimo nariams.
Trečia, Seimo narių kadencijos ilginimas siūlomas dėl galimybės įgyvendinti išrinktų Seimo narių ir Vyriausybės numatytas pertvarkas, pasiekti rezultatų ir prisiimti atsakomybę už atliktus darbus. Retesni rinkimai, kaip ir Seimo narių skaičiaus mažinimas, leistų taupyti valstybės lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad 5 metų ir ilgesniam laikotarpiui parlamentarus renka net 15 Europos valstybių.
Ketvirta, skaudi patirtis (2008 m. „naktinė mokesčių reforma“) parodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas Seimo rinkimų laikas – spalio antrasis sekmadienis – nėra pats geriausias Seimo rinkimų laikotarpis. Didžioji Seimo narių dalis patys pritaria siūlymams perkelti Seimo rinkimų datą iš rudens į pavasarį. Tokiu būdu, naujai išrinktas Seimas ir naujai suformuota Vyriausybė galėtų tinkamai parengti ir priimti kitų metų biudžetą.
Dar kartą raginu savo kolegas Seimo narius atsižvelgti į Lietuvos piliečių teisėtus lūkesčius ir be didelių valstybės biudžeto išlaidų atverti kelią Seimo atgimimui, kuris yra būtinas ir kurio nori Lietuvos žmonės.