aA
Jau kitą mėnesį minėsime Lietuvos valstybės šimtmetį. Deja, net ir praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus po Nepriklausomybės atkūrimo, vienos svarbiausių Lietuvos istorijoje asmenybių, pirmojo šalies prezidento Antano Smetonos palaikai tebesiilsi už tūkstančių kilometrų nuo tėvynės.
Vitas Lendraitis
© Asmeninio albumo nuotr.

Dar jaunystėje A. Smetona aktyviai puoselėjo lietuvybę, už tai buvo pašalintas iš gimnazijos, patyrė carinės Rusijos režimo represijas. A. Smetona dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, buvo išrinktas Lietuvos tarybos pirmininku, pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, o 1919 m. balandį tapo pirmuoju Lietuvos prezidentu. A. Smetona vadovavo Lietuvai itin sunkiu metu, kai jaunai valstybei teko nuolat kovoti dėl išlikimo.

Nors dėl 1926 m. perversmo ir po jo sekusio autoritarinio valdymo A. Smetona sulaukia prieštaringų vertinimų, tačiau šie faktai, kaip ir prezidentavimo metais padarytos klaidos, nepaneigia A. Smetonos nuopelnų Lietuvos valstybingumui. Būtent tarpukario Lietuvoje, kurios viena ryškiausių asmenybių buvo A. Smetona, buvo padėti Lietuvos kultūros, mokslo, diplomatijos, ekonomikos, verslo pamatai. Nors A. Smetonos režimas laikomas nedemokratišku, tačiau jo valdymo metais šalyje klestėjo kultūra, filosofija, buvo gerbiamos tautinės ir religinės mažumos, šalis sparčiai judėjo išsivysčiusių valstybių link.

A. Smetonos valdyme nebuvo rasizmo, antisemitizmo apraiškų. Dar daugiau – 1934 m. Lietuvoje įvyko pirmieji hitlerininkų teismai. 1939 m. nacistinė Vokietija kvietė Lietuvą suvienyti jėgas ir kartu pulti Lenkiją ir taip pradėti II-ąjį Pasaulinį karą, bet A. Smetona šio pasiūlymo atsisakė. Todėl netgi galima teigti, kad A. Smetona apsaugojo Lietuvą nuo nacizmo.

A. Smetonos kritikai taip pat akcentuoja jo vykdytą klaidingą užsienio politiką, taip pat pasitraukimą į Vakarus. Tačiau nereikia pamiršti, kad tuometinė Lietuva buvo nepalyginamai sudėtingesnėje geopolitinėje padėtyje nei šiais laikais, o tolesnių įvykių (II-ojo Pasaulinio karo, Lietuvos okupacijos) masto ir trukmės negalėjo numatyti ne tik A. Smetona, bet ir kiti tarpukario Lietuvos politikai. Negalima ignoruoti ir to, kad netgi pasitraukęs į JAV A. Smetona aktyviai dalyvavo visuomeninėje bei politinėje veikloje, viešose kalbose primindavo apie sovietų įvykdytą Lietuvos aneksiją. Tad kaltinti pirmąjį prezidentą valstybės išdavyste būtų neteisinga.

Be to, gyvendami XXI a. Lietuvoje negalime A. Smetonos asmeniui taikyti šiuolaikinių vertybinių demokratijos standartų bei retrospekyviai vertinti sudėtingus XX a. vidurio geopolitinius sprendimus. Juk JAV valstybės Tėvai įkūrėjai, rašydami JAV Konstituciją XVIII a. pabaigoje, nepanaikino vergijos, o moterims balsavimo teisė JAV buvo suteikta tik 1920 m. (praėjus 144 m. nuo JAV Nepriklausomybės deklaracijos). Bet, regis, šiuolaikiniai amerikiečiai nesiruošia T. Jeffersono ar A. Hamiltono ištrinti iš JAV dolerių banknotų?

Per 22 tarpukario Lietuvos gyvavimo metus užaugo nauja patriotiškų Lietuvos piliečių karta. Daugelis jų tapo partizanais ir stojo į kovą su nepalyginamai didesne bei geriau ginkluota sovietų kariuomene, o vėlesniais sovietiniais metais aktyviai veikė lietuvių disidentai. Būtent jų veikla, taip pat iš kartos į kartą perduodami tarpukario Lietuvoje gyvenusių žmonių prisiminimai apie laisvą Lietuvą neleido sovietiniam režimui ir jo pakalikams morališkai pavergti lietuvių tautos. Jei ne 22 tarpukario metai, kurių didžiąją dalį Lietuvai vadovavo A. Smetona, vargu, ar po 50 okupacijos metų lietuvių tauta būtų sugebėjusi pirmoji iš visų sovietinių respublikų atkurti Nepriklausomybę ir tvirtai žengti vakarietišku keliu. Veikiau būtų panašioje situacijoje kaip šiandieninė Baltarusija. Ne veltui vyresnioji lietuvių karta šviesų tarpukario dvidešimtmetį vadina „Smetonos Lietuva“.

1944 m. žuvęs A. Smetona buvo palaidotas Klivlende (JAV), o vėliau jo palaikai buvo perkelti į Klivlendo priemiestyje įsikūrusias „All Souls“ kapines. Kitų iškilių asmenybių, tokių kaip prezidentas Kazys Grinius ar kariuomenės vadas generolas Stasys Raštiklis, palaikai iš JAV buvo perkelti į Lietuvą ir perlaidoti jų tėvynėje.

Atsižvelgiant į A. Smetonos nuopelnus Lietuvos valstybingumui, esu įsitikinęs, kad pritarus giminėms prezidento palaikai turėtų būti grąžinti į tėvynę ir palaidoti paminklinės Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos, kurios kertinį akmenį 1934 m. padėjo pats prezidentas A. Smetona, kriptoje. Prezidento palaikų perkėlimas ir pagerbimas Tėvynėje primintų ateities kartoms šiuos A. Smetonos žodžius, ištartus šventinant paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią: „Lietuvių priespaudos ir nelaisvės neregėjusi jaunoji karta teatsimena, jog laisvėje augti – tai nuolat budėti jos sargyboje“.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Guoga apie sprendimą nebesitraukti iš politikos: gulėjau lovoje ir pajutau tuštumą (77)

Naujausias Antano Guogos statymas – Centro partija. Kur ir kodėl dingo pažadai trauktis iš...

Gyvai / Eurolygos išgyvenimo drama Tel Avive: „Maccabi“ – „Žalgiris“ (65)

Trečiadienį Izraelyje susitinka dvi komandos, bandančios išsaugoti paskutinę viltį patekti į...

Pasipiktino EV numeriu ne ant elektromobilio: gal „Regitra“ visiems tokius parduoda? (22)

Elektromobilių savininkai Lietuvoje turi kelias lengvatas, pavyzdžiui, gali važiuoti dalimi...

Arūnas Milašius. Žilagalviai – laikas kilti nuo sofos ir eiti dirbti, jūsų jau laukia (166)

Ką bekalbėtumėte, tačiau mūsų darbo rinka keičiasi ir keičiasi ton pusėn, apie kurią...

Sinoptikai turi pavasarinių naujienų: bus bent keli šiltesnio oro pliūpsniai karščio rekordus jau fiksuoja Šiaurės pusrutulyje esančios stotys (11)

Sinoptikai visame pasaulyje stebi pavasario įsitvirtinimą. Ne visose šalyse pavasario pradžia...

Atsakingas pareigas užimanti Vilma Drulienė: kas svarbiausia norint pasiekti bet kokį tikslą (11)

Kovo mėnesį „Litexpo“ vykusioje konferencijoje „Moters vizija“ savo pranešimą skaitė ir...

Rusija įtūžo Lenkijai nepakvietus Putino į Antrojo pasaulinio karo pradžios metines (203)

Rusija trečiadienį reiškė pasipiktinimą, kad Lenkija nepakvietė prezidento Vladimiro Putino...

5 stadijos, kurias įveikia vyras, kol pagaliau supranta sutikęs savo moterį (4)

Dauguma nieko rimto neplanuojančių vyrų sutinka savo vienintelę tada, kai mažiausiai to laukia....

Kodėl skirtingose šalyse naudojami skirtingi kištukiniai lizdai?

Jei daug keliaujate, tikrai esate susidūrę su problema, kuomet svečioje šalyje negalite naudotis...

Augant nerimui dėl „Brexit“ – žinia lietuviams emigrantams: į ambasadas siųs mobilias komandas (189)

Daugelis Lietuvos emigrantų gana neramiai stebi procesus, kurie šiuo metu vyksta britų parlamente.