Praėjus pusmečiui nuo pataisų priėmimo, praktika rodo, kad verslo įmonės greitai prisitaikė prie pokyčių, o gyventojai pastebi, jog transporto paslaugų kokybė pagerėjo. Kartu buvo pasiųstas signalas užsienio investuotojams, kad Lietuva seka globalios ekonomikos raidą, reaguoja į pokyčius ir yra atvira naujovėms.
Norėdami paskatinti ir išlaikyti užsienio investuotojų susidomėjimą Lietuva privalome savo ekonomikos raidos kelią grįsti į ateitį orientuotais ilgalaikiais politiniais sprendimais.
Turime ne vieną pavyzdį, kad Lietuvoje įmanoma sukurti ir gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas. Naujosios technologijos keičia verslo modelius, žmonių bendravimą ir visuomenės pasaulėžiūrą. Politiniai sprendimai gali arba paskatinti permainas, arba pristabdyti. Tačiau iššūkių išvengti nepavyks.
Vienas iš tokių ateinančio dešimtmečio iššūkių – autonominiai automobiliai, kurie taps susisiekimo sistemos revoliucija. JAV, Pietų Korėjoje ir kitose šalyse tokie savavaldžiai, kompiuterių valdomi automobiliai, per bandomąsias keliones jau nuriedėjo tūkstančius kilometrų. Šių projektų ateities perspektyvos vertinamos milijardais dolerių.
Ar Lietuva išdrįs įsėsti į autonominį automobilį ir pažvelgti į ateitį, kuri mūsų laukia po 20 ar 30 metų? Juk 1987 metais retas lietuvis įsivaizdavo, kad po 30 metų Vilniaus, Jurbarko ar Panevėžio gatvėse automobilis „Volga“ ar „Moskvič“ atrodys visai ne kaip egzotika.
Taigi, kas nutiktų, jeigu į transporto tinklą įsilietų savavaldžiai automobiliai?
Pagerėjęs susisiekimas miestuose
Šiuo metu pasaulyje yra daugiau negu milijardas automobilių. Dauguma lengvųjų automobilių yra naudojami vos 1-2 valandas per parą, tačiau ir to užtenka, kad pasaulio didmiesčių gatvėse susidarytų kilometrinės spūstys. Kodėl? Lengvuosius automobilius naudojame labai individualiai, todėl spūstyse sugaištame daug laiko, kurį galėtume skirti šeimai, draugams ar darbui.
Autonominiai automobiliai – visada aktyvi transporto sistema ir visiškai kitoks mobilumas, vairuotoją paverčiantis keleiviu, savo dėmesį galintį skirti laisvalaikio pomėgiams, poilsiui ar darbinei veiklai, o ne eismo sąlygoms stebėti.
Sumažėjusi oro tarša
Transportas yra vienas didžiausių oro taršos šaltinių. Europos aplinkos agentūra nustatė, kad oro tarša Europoje kasmet lemia 467 tūkstančius mirčių. Savavaldžiai automobiliai pagerintų miestų gyventojų mobilumą, sumažėtų spūsčių ir kenksmingų medžiagų kiekis ore. Europos miestuose atsirastų daugiau erdvės žmonėms ir mažiau automobiliams.
Saugumas keliuose
Šiuo metu pasaulyje eismo įvykiuose žūsta apie 1,2 milijono žmonių per metus. Didžiosios dalies žūčių keliuose būtų galima išvengti. Autonominių automobilių kūrėjai labiausiai akcentuoja tai, kad šiuo metu daugiausia eismo įvykių (apie 90 procentų) įvyksta dėl vairuotojo klaidos: per didelio greičio, vairavimo apsvaigus ar naudojimosi telefonu. Per dabar JAV vykstančius autonominių automobilių bandymus, kuriuos prižiūri mašinų viduje sėdintys specialistai, incidentai yra didelė retenybė, o tai yra ženklas, kad su šia inovacija pasibaigs ir „karas keliuose“.
Deguonis ekonomikai
Žingsnis transporto inovacijų link įneštų daugiau deguonies verslui ir paskatintų Lietuvos ekonomikos augimą. Jau kelis metus šalies startuolių ekosistema sulaukia tarptautinių investuotojų dėmesio. Sudarydama palankias sąlygas ir pakviesdama savavaldžių automobilių kūrėjus, Lietuva greitai pajaustų ir kitų kompanijų, ypač techninės ir programinės įrangos gamintojų, susidomėjimą. Investicijas pritraukiantys startuoliai garantuotų ne tik naujų darbo vietų kūrimą, bet ir paspartintų inovacijų plėtrą bei bendrą Lietuvos ekonomikos raidą.
Jau dabar pasaulyje žinomų kompanijų investicijos į naujos rūšies transporto sektorių atrodo įspūdingai. Pavyzdžiui, trečia pagal dydį pasaulyje automobilių gamintoja „Ford“, neseniai investavo 1 milijardą JAV dolerių į savavaldžių automobilių startuolį.
JAV, kaip galingiausia pasaulio ekonomika, į savavaldžių automobilių pramonę žvelgia labai rimtai. „Boston Consulting Group“ ekspertai nurodo, kad savavaldžių automobilių rinkos apimtis 2025 metais sieks 42 milijardus JAV dolerių, o 2035 metais – net 77 milijardus ir keliuose po 18 metų judės 76 milijonai savavaldžių transporto priemonių. Kiek iš jų turės galimybę riedėti Lietuvos keliais, galime nuspręsti jau dabar, formuodami savo įstatymų bazę.
Tiesa, neabejojama, kad pirmieji gatvėmis važinėjantys autonominiai automobiliai bus labai brangūs. Todėl greičiausiai jais reikės dalintis - tam puikiai pasitarnaus pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės, kurioms teisinę bazę jau turime. Jeigu žengsime toliau ir kursime savavaldžiams automobiliams palankią teisinę aplinką, būsime vieni pirmųjų, kurie galės mėgautis pažangių permainų vaisiais.
Šiandien esame atviri ir laisvi mąstyti, kaip Lietuvos keliai atrodys 2037 ar 2042 metais. Tačiau turime ne tik svarstyti, bet ir kurti aiškią viziją, kurią galėtume įgyvendinti nuosekliais sprendimais. Pirmieji Europoje reglamentavę pavėžėjimo paslaugas, mes ir toliau galime būti sėkmingas pavyzdys kitoms šalims.