aA
Ši ekonominė krizė bus didžiausia nuo praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Didžiosios depresijos, taip teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva. Verta prisiminti, kad 1929 m. vertybinių popierių biržos krachu prasidėjusi krizė užsitęsė ne vienerius, bet beveik ketverius metus. Skaudžiausia pamoka dėl jos nesuvaldymo gerai žinoma – valstybė ne iš karto ėmėsi aktyvios ekonomikos palaikymo politikos.
Virgilijus Poderys
Virgilijus Poderys
© Asmeninio albumo nuotr.

Dauguma pažengusių šalių, reaguodamos į COVID-19 sukeltą krizę ir žinodamos kitų krizių pamokas, ėmėsi efektyvių verslo ir darbo vietų palaikymo veiksmų. Vienos per kelias dienas verslui išdalino milijardus eurų lengvatinių paskolų, kitos tiesiog suteikė subsidijas piliečiams, darbuotojams arba verslui. Pagrindinis valstybių veikimo principas – greitis ir paprastumas. Kas piktnaudžiauja susidariusia padėtimi ar nepagrįstai gavo finansinę valstybės pagalbą, bus aiškinamasi vėliau.

Šiame kontekste nuviliančiai atrodo mūsų Vyriausybės veikla. Po penkių karantino savaičių iš 1,4 mlrd. Eur pagalbos verslui skirtų pinigų, gavėjus pasiekė tik apgailėtini 27 mln. Eur., kas yra tik 1,9 proc. Ruošiant paramos programą ar skirstant finansus, trūksta aiškumo, paprastumo ir greičio. Vyriausybės institucijos stokoja politinės valios ir kompetencijos. Šioje kovoje su krize nugalėjo nerangios biurokratinės procedūros ir noras apsidrausti. Iš čia ir kyla pirmoji išvada – Vyriausybės vadovas ir atitinkami ministrai turi imtis politinės lyderystės ir krizės įveikimo nepalikti biurokratiniam techniniam personalui. Veiklos efektyvumo rodiklis turi būti verslo ir darbo vietas pasiekusių pinigų kiekis, o ne sukurti planai, programos, kas dabar nuolat komunikuojama.

Suteikiamos paramos šaltinis – viešieji finansai. Jų naudojimo būtinas atributas – besąlyginis skaidrumas. Deja, Vyriausybės atstovai viešai nekomentuoja bendrųjų finansų, socialinių ekonominių šalies rodiklių. Tačiau juk tik tokių duomenų kontekste visuomenė gali suprasti ir įvertinti Vyriausybės veiksmus. Pavyzdžiui, kiek ir kam jau suteikta lėšų, kiek valstybė pasiskolino ir ketina skolintis, kaip sekasi naudoti Briuselio skirtas lėšas krizei įveikti ir t. t. Viešumo trūksta ir paaiškinant bei pagrindžiant kuriamas įvairias pagalbos priemones. Vyksta diskusijos dėl nekilnojamojo turto nuomos mokesčio ir dėl bankinių paskolų garantijų. Ar jos tikrai atitinka viešąjį interesą? Ar nėra tik privilegijos atskiriems verslo sektoriams? Į šiuos klausimus atsakymo nėra.

Premjeras ir ministrai, atsakingi už valstybės ekonomiką ir finansus, o taip pat darbo vietų išsaugojimą, gali pasimokyti iš Sveikatos apsaugos ministro, kuris kiekvieną dieną koncentruotai ir aiškiai visuomenei pateikia rodiklius sveikatos apsaugos srityje. O be to, situaciją aptaria ir sveikatos apsaugos pareigūnai.

Apibendrinant – valstybė krizės akivaizdoje juda per lėtai, per biurokratiškai ir neskaidriai. Vyriausybė privalo nežaisti procedūrinių žaidimų, o imtis realių veiksmų. Tęsiant dabartiniu tempu, svarstant, galvojant, derinantis, valstybę gali ištikti Buridano asilo likimas, kuris nudvėsė badu nepasirinkdamas, iš kurios šieno kupetos ėsti.

Mano nuomone, visų pirma reikia nuo karantino nukentėjusiam smulkiam verslui skirti ne paskolas, o subsidijas. Jos turi būti pervedamos tiesiai į įmonių sąskaitas. Suma turi priklausyti nuo pajamų praradimo dėl karantino dydžio. Antra, būtina žymiai padidinti finansavimą savivaldybėms ir joms suteikti galimybes finansuoti įvairius projektus. Būtent savivalda žino, kokie projektai yra reikalingi ir bus gyvybingi. Savivalda sugebės operatyviau nei centrinė valdžia juos įgyvendinti ir užtikrins priežiūrą. Trečia, reikia skubiai steigti fondą stambiam verslui finansuoti, skolinant, perkant įmonių obligacijas ar, išskirtiniu atveju, perkant įmonių akcijas. Tam sėkmingai gali būti panaudoti Briuselio skirti pinigai krizei įveikti. Ketvirta – akivaizdu, kad reikia padidinti pagalbos verslui apimtis. Nuo dabar numatytų 5 proc. nuo BVP iki 10 proc. Realiai verslą pasiekė tik kelios dešimtosios proc. BVP.

Tai galima padaryti papildomai skolinantis ir tai reikia daryti greitai, kol nėra sukilusios palūkanos. Visų penkta, visuomenei privaloma nuolat teikti informaciją apie šalies finansus, socialinę ekonominę padėtį ir finansinės pagalbos tiekimą.

Būtina veikti dabar, kol verslas vis dar alsuoja, kol yra išlaikomos darbo vietos. Jei valstybė greitai ir paprastai neteiks finansinės paramos, sustingus verslų veiklai sustos ir mokesčių mokėjimas į biudžetą. O be to, teks mokėti dvigubai didesnes pinigų sumas nedarbo išmokoms ir verslo reanimavimui. Šykštus moka du kartus.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
4.1500

Top naujienos

Ambicingame 6,3 mlrd. plane Lietuvai pasigedo kelių esminių akcentų: planuojame nubėgti maratoną, bet vos paeiname (3)

Finansų ministerijos pristatyme ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane iš viso...

Vašingtono sprendimas – JAV antausis Maskvai ar dar vienas smūgis Europos kariniam saugumui (239)

Viena vertus, Vašingtonas aiškiai parodė Rusijai jos vietą. Kita vertus, tai rodo ir vis...

Veryga: karantiną bus siūloma pratęsti ir vasarą papildyta 15.15 (597)

Spaudos konferencijoje ministras Aurelijus Veryga sakė, kad karantiną bus siūloma pratęsti ir...

Nausėda: „valstiečiai“ po rinkimų gali formuoti centro kairės koaliciją (230)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų turi galimybę...

Aiškėja daugiau detalių apie Kelmėje mirusį kūdikį: šeima tarnyboms žinoma, mamos namie nebuvo 7 valandas prokuratūra prašo suimti motiną (188)

Šeštadienio vakarą į Kelmės ligoninę atvežtas kūdikis, ant kurio kūnelio buvo nubrozdinimų...

Medikai išgelbėjo COVID-19 sergančios 45 metų moters gyvybę: sėkmingai persodinti plaučiai (54)

Austrijos medikai Covid-19 pacientei sėkmingai persodino plaučius . Vienos medicinos universiteto...

„Žalgirio“ nuomonė Eurolygos posėdyje taip ir liko neišreikšta: balsavimo net nebuvo (14)

„Liūdna diena“, – Eurolygos posėdį, kuriame nutarta nutraukti koronaviruso pandemijos...

Tyrimas: daugiau nei pusė balsų soc. tinkluose prieš karantino priemones – botai

Judėjimas, pasisakantis už Amerikos atsidarymą po karantino – nauja karšta tema socialinėje...

Rekomendacijos įstaigoms dėl rizikos grupės asmenų darbo ir aptarnavimo – panaikintos (38)

Specifinės rekomendacijos įstaigoms dėl rizikos grupėje esančių asmenų darbo ir aptarnavimo yra...

„Queen“ gitaristas Brianas May vos nemirė nuo širdies smūgio

Grupės „Queen“ gitaristas Brianas May netikėtai atskleidė, kad vos nemirė po to, kai jis...

|Maža didelių žinių kaina