Šį ketvirtadienį Seimas pritarė Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai. Strategija – nubrėžia svarbiausias energetikos gaires iki 2050 metų. Pagrindiniai strategijos akcentai – sinchronizacija su kontinentine Europa ir atsinaujinanti energetika.
Virgilijus Poderys
© DELFI / Karolina Pansevič

Iki 2025 metų planuojama atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos, o iki 2030-jų didžiausias dėmesys bus skiriamas energiją gaminančių vartotojų ir vėjo energetikos plėtrai bei tolesniam atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui.

Iki amžiaus vidurio didžioji dalis viso Lietuvos energijos poreikio bus gaminama iš netaršių energijos šaltinių, visa suvartojama elektros energija bus gaminama šalies viduje. Šalis žengs atsinaujinančios energetikos plėtros kryptimi, pereinant nuo energijos importo prie vietinės gamybos.

Sinchronizacija – energetinio saugumo prioritetas

Nors per paskutinius keletą metų Lietuvos energetikos sektorius buvo iš esmės pertvarkytas mažinant energetinę priklausomybę nuo Rusijos, tačiau energetinio saugumo klausimas išlieka vienas svarbiausių. Todėl strategijoje numatyta iki 2025 metų įgyvendinti svarbiausią energetinio saugumo projektą – sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.

Šioje vietoje būtina akcentuoti, kad sinchronizacija, kaip dažnai klaidingai suvokiama, nėra susijungimas su Europos tinklais. Elektros jungčių prasme mūsų regionas jau yra pakankamai gerai susijungęs: šiaurėje turime jungtis su Suomija, vakaruose su Švedija, pietuose su Lenkija. Sinchronizacija iš esmės yra elektros tinklo dažnio valdymo perėmimas į savo rankas, nes kol kas mūsų tinklas dažnio prasme yra palaikomas iš dispečerinių Maskvoje.

Šia spraga Rusija neabejotinai gali pasinaudoti kaip socialinio, politinio ir ekonominio šantažo priemone. Juo labiau kad Kremliui artima propagandinė žiniasklaida trimituoja, kad desinchronizacijai Rusija jau intensyviai ruošiasi ir panašu, kad pasiruoš gerokai anksčiau nei 2025 metais.

Svarstant energetinės strategijos projektą galimo šantažo iš Rusijos klausimas nuolat buvo svarstomas tiek Energetikos komisijoje, tiek Ekonomikos komitete. Todėl per vasarą Energetikos ministerija dar turi paruošti išsamų veiksmų planą dėl stabilaus elektros sistemos darbo, jeigu iškiltų būtinybė atsijungti arba būtume atjungti nuo rusiško elektros žiedo anksčiau nei spėsime sinchronizuotis su Europos tinklais.

Desinchronizacijos klausimas taipogi glaudžiai susijęs ir su nesaugios Astravo elektrinės blokavimu. Kaip žinia, pernai Seimas, siekdamas apsaugoti nacionalinius interesus, priėmė su nesaugiomis branduolinėmis elektrinėmis susijusį įstatymą. Pagal jį prekyba elektra su trečiomis šalimis, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, yra uždrausta. Be to, kaip numatoma strategijoje, 2025-ais Lietuvos elektros energetikos sistemoms susijungus su Europos kontinentiniais tinklais, apskritai neliks galimybių į Lietuvos sistemą patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių. Tai reiškia, kad elektros tekėjimas iš Astravo Baltarusijoje bus apribotas.

Žengiame atsinaujinančios energetikos kryptimi

Atsinaujinanti energetika – kita svarbi strategijos kryptis, glaudžiai susijusi su energetiniu saugumu. Energetikos ekspertai sutaria, kad vietinė gamyba iš atsinaujinančios energetikos yra bet kurios valstybės energetinio saugumo ir nepriklausomybės pagrindas, nes čia panaudojami vidiniai valstybės energetiniai resursai: saulė, vėjas, biomasė, geoterminė energija ir mažinama priklausomybė nuo elektros importo.

Numatoma, kad 2030 metais Lietuvoje bus pagaminta daugiau kaip 2/3 suvartojamos elektros energijos ir beveik pusė – iš atsinaujinančios energetikos, daugiausia – vėjo. Jau iki amžiaus vidurio visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus gaminama Lietuvoje, 80 proc. iš atsinaujinančios energetikos. Deja, šiuo metu Lietuva importuoja daugiau kaip 2/3 vartojamos elektros energijos. Pagal tokį didelį elektros importo rodiklį esame išskirtiniai Europoje – neigiama prasme.

Skatinant žaliosios energetikos plėtrą, Strategijoje numatyta skatinti aktyvų gyventojų dalyvavimą energijos gamyboje. Žmonėms, nusprendusiems tapti gaminančiais energijos vartotojais, bus sudaromos palankios sąlygos savo reikmėms gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Planuojama, kad jau iki 2030 metų trečdalis, o iki amžiaus vidurio pusė gyventojų patys gamins elektrą savo reikmėms.

Išmanieji tinklai įgalins vartotojus

Su žaliosios energetikos ir gaminančių vartotojų plėtra bus plėtojami ir išmanieji elektros tinklai, skaitikliai ir apskaita. Tai vartotojams suteiks dar daugiau galimybių: jie patys galės pasirinkti, iš kokio tiekėjo pirkti elektros energiją, kuriuo paros metu ją vartoti, o skaitiklių nurašinėjimas taps tolima praeitimi. Gaminantys vartotojai savo perteklinę elektrą galės atiduoti į tinklą „pasaugoti“ arba ją parduoti dienos metu, kai ji yra brangiausia.

Labai svarbu, kad išmanieji tinklai padėtų spręsti ir elektros tinklo stabilumo ir elektros srautų balansavimo klausimus: elektros skirstymo operatorius su vartotojais pasirašęs sutartis už kompensaciją galėtų vos pajaučiamu lygiu vartotojui sumažinti elektros tiekimą, siekdamas išlaikyti tinklo stabilumą dieną, kai pramonė suvartoja daugiausia elektros. Nors vartotojai to net nejaustų, tačiau tinklas taptų daug stabilesnis.

***

Apskritai Energetikos strategija reikalinga tam, kad visos suinteresuotos pusės – nuo investuotojo iki vartotojo – žinotų, kuria kryptimi juda Lietuvos energetika ir valstybė. Visgi istorija rodo, kad ankstesnės energetikos strategijos iš dalies liko popieriuje. Todėl linkiu, kad ši Energetikos strategija, kuriai skyrėme tiek daug laiko ir pastangų persikeltų iš popieriaus į gyvenimą.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Liūčių nuplautai Lietuvai vasara rengia staigmenų – ir baigsis ji netradiciškai (14)

Anksti prasidėjusi vasara dar nesitrauks, tačiau ji bus permaininga: teks ne tik braukti prakaitą,...

Užkalnis: kepdami mėsą lauke mes švenčiame laisvę (74)

Kai prieš tris dešimtmečius atkūrinėjome laisvę, turėjome gerą supratimą, kaip mes gyvensime,...

Didėjančios algos verslo nepakirto: gerėja visi rodikliai (3)

Mažiau turto areštų , mažiau bankrotų. Nors dėl valdžios sprendimų ir įtampos darbo rinkoje...

Trumpo pasisakymas su Putinu pribloškė net jo sąjungininkus: tai tragiška klaida papildyta (569)

Pirmadienį, stovėdamas šalia Vladimiro Putino, JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė...

Gyvai / Sprendžia, kiek Pijus padėjo „valstiečiams“ ateiti į valdžią: artėjama prie galutinio sprendimo nuolat pildoma (243)

Vyriausioji rinkimų komisija ( VRK ) antradienio rytą ėmėsi iš esmės nagrinėti darbo grupės...

Lūkesčius viršijęs „Guns N’ Roses“ koncertas Taline: be riaušių ir nepadoriai ilgai (7)

Viena didžiausių pastarųjų metų muzikos pasaulio intrigų – ⅗ originalios sudėties...

Baltarusiai svaigo nuo Maradonos: pilnos tribūnos, šluojami marškinėliai ir karti realybė specialiai DELFI iš Bresto (35)

Vyresnės kartos Bresto futbolo gerbėjams reikėjo ilgėliau pagalvoti bandant prisiminimuose...

Nuotykiai prasidėjo dar neišvykus į Kazachstaną: prieš pat ekspediciją teko skubėti pas gydytoją (3)

Iki „ Misija Sibiras '18“ ekspedicijos iškeliavimo liko dvi dienos, todėl visai natūralu, kad...

Lietuvos krepšinyje atsiras „Neymaro taisyklė“ (1)

Kitą sezoną Lietuvos krepšinio lyga ( LKL ) griežčiau baus žaidėjus, aktoriniais sugebėjimais...

Įtemptame pokalbyje su amerikiečių žurnalistu – suirzęs Putinas atsisakė paimti dokumentą (246)

Po savo susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Helsinkyje ir po to surengtos bendros spaudos...