aA
Šį ketvirtadienį Seimas pritarė Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai. Strategija – nubrėžia svarbiausias energetikos gaires iki 2050 metų. Pagrindiniai strategijos akcentai – sinchronizacija su kontinentine Europa ir atsinaujinanti energetika.
Virgilijus Poderys
© DELFI / Karolina Pansevič

Iki 2025 metų planuojama atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos, o iki 2030-jų didžiausias dėmesys bus skiriamas energiją gaminančių vartotojų ir vėjo energetikos plėtrai bei tolesniam atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui.

Iki amžiaus vidurio didžioji dalis viso Lietuvos energijos poreikio bus gaminama iš netaršių energijos šaltinių, visa suvartojama elektros energija bus gaminama šalies viduje. Šalis žengs atsinaujinančios energetikos plėtros kryptimi, pereinant nuo energijos importo prie vietinės gamybos.

Sinchronizacija – energetinio saugumo prioritetas

Nors per paskutinius keletą metų Lietuvos energetikos sektorius buvo iš esmės pertvarkytas mažinant energetinę priklausomybę nuo Rusijos, tačiau energetinio saugumo klausimas išlieka vienas svarbiausių. Todėl strategijoje numatyta iki 2025 metų įgyvendinti svarbiausią energetinio saugumo projektą – sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.

Šioje vietoje būtina akcentuoti, kad sinchronizacija, kaip dažnai klaidingai suvokiama, nėra susijungimas su Europos tinklais. Elektros jungčių prasme mūsų regionas jau yra pakankamai gerai susijungęs: šiaurėje turime jungtis su Suomija, vakaruose su Švedija, pietuose su Lenkija. Sinchronizacija iš esmės yra elektros tinklo dažnio valdymo perėmimas į savo rankas, nes kol kas mūsų tinklas dažnio prasme yra palaikomas iš dispečerinių Maskvoje.

Šia spraga Rusija neabejotinai gali pasinaudoti kaip socialinio, politinio ir ekonominio šantažo priemone. Juo labiau kad Kremliui artima propagandinė žiniasklaida trimituoja, kad desinchronizacijai Rusija jau intensyviai ruošiasi ir panašu, kad pasiruoš gerokai anksčiau nei 2025 metais.

Svarstant energetinės strategijos projektą galimo šantažo iš Rusijos klausimas nuolat buvo svarstomas tiek Energetikos komisijoje, tiek Ekonomikos komitete. Todėl per vasarą Energetikos ministerija dar turi paruošti išsamų veiksmų planą dėl stabilaus elektros sistemos darbo, jeigu iškiltų būtinybė atsijungti arba būtume atjungti nuo rusiško elektros žiedo anksčiau nei spėsime sinchronizuotis su Europos tinklais.

Desinchronizacijos klausimas taipogi glaudžiai susijęs ir su nesaugios Astravo elektrinės blokavimu. Kaip žinia, pernai Seimas, siekdamas apsaugoti nacionalinius interesus, priėmė su nesaugiomis branduolinėmis elektrinėmis susijusį įstatymą. Pagal jį prekyba elektra su trečiomis šalimis, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, yra uždrausta. Be to, kaip numatoma strategijoje, 2025-ais Lietuvos elektros energetikos sistemoms susijungus su Europos kontinentiniais tinklais, apskritai neliks galimybių į Lietuvos sistemą patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių. Tai reiškia, kad elektros tekėjimas iš Astravo Baltarusijoje bus apribotas.

Žengiame atsinaujinančios energetikos kryptimi

Atsinaujinanti energetika – kita svarbi strategijos kryptis, glaudžiai susijusi su energetiniu saugumu. Energetikos ekspertai sutaria, kad vietinė gamyba iš atsinaujinančios energetikos yra bet kurios valstybės energetinio saugumo ir nepriklausomybės pagrindas, nes čia panaudojami vidiniai valstybės energetiniai resursai: saulė, vėjas, biomasė, geoterminė energija ir mažinama priklausomybė nuo elektros importo.

Numatoma, kad 2030 metais Lietuvoje bus pagaminta daugiau kaip 2/3 suvartojamos elektros energijos ir beveik pusė – iš atsinaujinančios energetikos, daugiausia – vėjo. Jau iki amžiaus vidurio visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus gaminama Lietuvoje, 80 proc. iš atsinaujinančios energetikos. Deja, šiuo metu Lietuva importuoja daugiau kaip 2/3 vartojamos elektros energijos. Pagal tokį didelį elektros importo rodiklį esame išskirtiniai Europoje – neigiama prasme.

Skatinant žaliosios energetikos plėtrą, Strategijoje numatyta skatinti aktyvų gyventojų dalyvavimą energijos gamyboje. Žmonėms, nusprendusiems tapti gaminančiais energijos vartotojais, bus sudaromos palankios sąlygos savo reikmėms gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Planuojama, kad jau iki 2030 metų trečdalis, o iki amžiaus vidurio pusė gyventojų patys gamins elektrą savo reikmėms.

Išmanieji tinklai įgalins vartotojus

Su žaliosios energetikos ir gaminančių vartotojų plėtra bus plėtojami ir išmanieji elektros tinklai, skaitikliai ir apskaita. Tai vartotojams suteiks dar daugiau galimybių: jie patys galės pasirinkti, iš kokio tiekėjo pirkti elektros energiją, kuriuo paros metu ją vartoti, o skaitiklių nurašinėjimas taps tolima praeitimi. Gaminantys vartotojai savo perteklinę elektrą galės atiduoti į tinklą „pasaugoti“ arba ją parduoti dienos metu, kai ji yra brangiausia.

Labai svarbu, kad išmanieji tinklai padėtų spręsti ir elektros tinklo stabilumo ir elektros srautų balansavimo klausimus: elektros skirstymo operatorius su vartotojais pasirašęs sutartis už kompensaciją galėtų vos pajaučiamu lygiu vartotojui sumažinti elektros tiekimą, siekdamas išlaikyti tinklo stabilumą dieną, kai pramonė suvartoja daugiausia elektros. Nors vartotojai to net nejaustų, tačiau tinklas taptų daug stabilesnis.

***

Apskritai Energetikos strategija reikalinga tam, kad visos suinteresuotos pusės – nuo investuotojo iki vartotojo – žinotų, kuria kryptimi juda Lietuvos energetika ir valstybė. Visgi istorija rodo, kad ankstesnės energetikos strategijos iš dalies liko popieriuje. Todėl linkiu, kad ši Energetikos strategija, kuriai skyrėme tiek daug laiko ir pastangų persikeltų iš popieriaus į gyvenimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sąmyšis mokyklose nesibaigia: šįkart į kampą spaudžiami ne mokytojai, o abiturientai

Mokslo metai mokyklose prasidėjo sumaišties kupinomis emocijomis. Ir nors garsiausiai buvo kalbama...

Kolegijos Kryme direktorė apie kruviną išpuolį: žudė visus iš eilės Peskovas: įtariama teroro akto versija (302)

Rusijos okupuotame Kryme , Kerčės politechnikos kolegijoje nugriaudėjo sprogimas.

Silicio slėnis šoka tango su despotais (17)

Silicio slėnio technologijų milžinės tradiciškai atranda išmintingų būdų, kaip kurti...

Žuvusios manekenės Didžiūnaitytės tragedija sujaudino žinomas moteris: jų klausimai – itin nepatogūs (16)

Praėjusių metų tragiškai žuvusios manekenės Dovilės Didžiūnaitytės istorija iki šiol nėra...

Šimašiui – netikėti kaltinimai: kilo klausimų dėl rinkimų kampanijos skaidrumo Šimašius: tai visiškas absurdas (35)

Opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) frakcija Vilniaus miesto savivaldybės taryboje...

IT specialistas: prieš Lietuvą gali būti ruošiama labai rimta ataka (1)

„Internete nieko nebūna nemokamo“, – sako Ramūnas Liubertas. Jis – informacinių...

Klimatologai – apie anomalijas Lietuvoje: žiemą laukia šilumos bangos, o Vėlinės bus labai šaltos (46)

Šiuo metu mus džiugina bobų vasara. O kokie gi orai laukia likusį rudenį, kokia bus žiema? Pasak...

Rusijos „erelio“ vadybininkas išvadino McGregorą prostitute, UFC bosas neigia kalbas apie revanšą (12)

Po milžiniško susidomėjimo sulaukusios skandalingos UFC dvikovos tarp Chabibo Nurmagomedovo ir...

Pasisemkite idėjų iš parodos: kokios tendencijos ryškėja lietuvių interjeruose (3)

Lietuviams svarbu, kad jų namai būtų vieninteliai ir nepakartojami. Todėl interjerui jie skiria...

Liudvikas Andriulis. Piktas monstras, gąsdinantis Skvernelį (236)

Su siaubu žiūrėdamas vakarykštį Skvernelio pasisakymo apie visuomenės teisę žinoti įrašą,...