Komisija atskleidė aibę galimos korupcijos ir nepotizmo apraiškų LRT, kurios sudarė sąlygas klestėti uždaram draugų rateliui. Buvo akivaizdu, kad reiklios ir skaidrios vadybos, vidaus kontrolės ir administracinės drausmės nebuvimas leido šioms negerovėms atsirasti.

Beje, daug abejonių kelianti padėtis LRT buvo vieša paslaptis. Apie LRT kamuojančias ligas jau seniai buvo garsiai šnabždamasi tiek valdžios, tiek žiniasklaidos profesionalų kuluaruose. Tačiau neatsirado tų, kurie garsiai įvardytų problemas ir pateiktų konkrečius sprendimus. Šioje vietoje droviai tylėjo ir tebetyli tiek nacionalinio transliuotojo veiklos priežiūrą vykdanti LRT taryba, tiek veiklos ir finansų auditą privalanti atlikti Valstybės kontrolė.

Šio nedėkingo darbo ir ėmėsi Seimo LRT veiklos tyrimo komisija, kuri ne tik įvardijo negeroves, bet ir pateikė savo pasiūlymus LRT veiklai tobulinti. Pasiūlymų pateikta nemažai, bet esminiai yra du – dėl LRT tarybos ir valdybos. Vis dėlto vertinant komentarus žiniasklaidoje akivaizdu, kad dauguma garsiai kalbančių kritikų komisijos pasiūlymų net neskaitė, ką jau kalbėti apie pačią tyrimo medžiagą. Todėl čia aptarsiu pagrindinius pasiūlymus.

Mažiau politinės koncentracijos

Pagal dabar galiojančią tvarką veikiančioje Taryboje jaučiama padidinta politinė koncentracija. Pvz., Taryboje vienu metu dirba 4 to paties Seimo ir 4 to paties Prezidento paskirti nariai. Pasibaigus Seimo ar Prezidento deleguotų Tarybos narių kadencijai, iš karto pasikeičia trečdalis Tarybos narių, tai gali lemti nestabilų Tarybos darbą.

O pertvarkos esmė – laipsniškas (angl. „staggered“) tarybos narių skyrimo modelis, kurį savo gairėse siūlo ir rekomenduoja pati EBU – Europos transliuotojų sąjunga. Pvz., Prezidento deleguojami keturi nariai penkerių metų kadencijai būtų skiriami ne iš karto, bet po vieną kas penkiolika mėnesių. Tai leistų išvengti politinės galios koncentracijos Tarybos darbe, nes vienu metu joje dirbtų skirtingų kadencijų Prezidentų deleguoti nariai.

Siūlomu būdu skiriant tarybos narius, neįmanomas joks politikų ir Tarybos narių kadencijų sutapimas. Atvirkščiai – laipsniškas narių skyrimo būdas padeda to išvengti.

Išvadose pabrėžiama, kad toks modelis būtų pradėtas taikyti tik pasibaigus šiuo metu paskirtų LRT tarybos narių kadencijoms – tai reiškia, ne anksčiau kaip 2024 metais. Tačiau „kritikai“ to nepastebi ir kalba apie kažkokį „politinį susidorojimą“.

Valdyba – atsvara vienvaldžiam direktoriui

Iš tyrimo metu gautos informacijos akivaizdu, kad daug LRT veiklos negerovių atsirado dėl daugiamečio vienasmenio direktoriaus valdymo. Vienvaldystė buvo akivaizdi brangiai kainavusių klaidų ir ydingos valdysenos priežastis. Todėl komisija ir pasiūlė įsteigti kolektyvinį valdymo organą – valdybą, kurios daugumą narių sudarytų nepriklausomi, nepriekaištingos reputacijos, neturintys interesų konflikto, patyrę vadybininkai. Tokį valdymo organą įprastai turi visos didesnės tiek privačios, tiek valstybės kontroliuojamos įmonės. LRT neturėtų būti išimtis. Aišku, valdybos narių skyrimo tvarka turėtų užtikrinti tiek politinį neutralumą, tiek draugų ratelio įtakos išvengimą.

Būtent nepriklausomi valdybos nariai būtų garantas, kad visos visuomenės turtas bus valdomas efektyviai ir atskaitingai. O LRT taryba liktų nešališkumo ir turinio priežiūros garantas, formuotų turinio gaires ir veiklos strategiją.

Kodėl šias esmines aplinkybes visi „kritikai“ nutyli, – nežinau. Tai gali būti arba paprasčiausias nežinojimas (t. y. niekas neskaitė pačių išvadų), arba sąmoningas siekis priešinti visuomenę siekiant politinių dividendų ar buvusių klaidų slėpimo.

Tendencingi laiškai „į Europą“ kenkia Lietuvos reputacijai

Beje, komisijos siūlymai yra ne tik kritikuojami Lietuvos viešojoje erdvėje, bet ir netiksliai atpasakojami tarptautinėse institucijose. Panašu, kad laiškų rašymas „į Europą“ jau tarsi buvo išnykęs iš lietuviškos realybės, tačiau naujai atgimė. Ir gerai – netrukus bene 150 puslapių teksto, išversto į anglų kalbą, pasieks tas pačias tarptautines institucijas, kad jos galėtų iš pirminio šaltinio įvertinti, kas iš tiesų išvadas skaitė, o kas tik be pagrindo kelia paniką. Tik gaila, kad formuojasi itin ydinga praktika, kai iš nežinojimo arba sąmoningai bandoma sumenkinti valstybės prestižą tarptautinėje bendruomenėje.

Pabaigai svarbu pabrėžti, kad komisijos siūlymai yra tik būsimos diskusijos dėl galimo LRT valdymo peržiūros pradžia. Šie pasiūlymai nėra jokie teisės aktų projektai. Projektai atsiras tik po to, kai visos suinteresuotosios pusės išsakys savo nuomonę. O nuomones ir pasiūlymus jau dabar visi gali teikti Seimo Kultūros komitetui.

Ir belieka tikėtis, kad Seimo nariai, šią savaitę spręsiantys laikinosios tyrimo komisijos išvadų likimą, sugebės ne tik tiesmukai kritikuoti, bet ir skirs laiko konstruktyviai diskusijai, kurios rezultatas turėtų būti skaidrus ir atsakingas visai valstybei dirbantis visuomeninis transliuotojas.