Kremliaus propagandiniais kanalais paleista žinutė, kad nesaugia laikomos Astravo AE galia bus dvigubai didesnė, reiškia ir 2 kartus didesnį pavojų Lietuvai. Tai kaip reikiant suneramino atominio monstro šalia Vilniaus statybų priešininkus.
Visgi sakoma, kad įtikinamiausias melas būna tada, kai į jį įpinama kruopelytė tiesos. Kad ir kaip Lietuvai būtų nepriimtina, akivaizdu, kad Astravo AE statybos sparčiai juda į priekį – tai tiesa. Bet ar tikrai vietoj anksčiau planuotų 2 reaktorių bus net 4? Galbūt papildomi 2 reaktoriai tik melas, fake news ar propaganda siekiant mus įbauginti ir maskuoti bendram Putino ir Lukašenkos projektui kylančias grėsmes.
Šioje vietoje vertėtų priminti užkulisius, kaip gimė Astravo projektas. 2009 m., įsismarkavus pasaulinei finansų krizei, Rusija pasiūlo A. Lukašenkai 10 mlrd. JAV dolerių paskolą Astravo atominės elektrinės statyboms šalia Lietuvos aukštos įtampos linijų į Lietuvą. Dabar neabejojama, kad Rusijos pagrindinis politinis tikslas šioje situacijoje buvo įkalti pleištą į aktyvią Lietuvos energetinės nepriklausomybės politiką ir demonstruoti savo galią, mūsų pasienyje paliekant tiksinčią bombą.
Kokie tada buvo A. Lukašenkos interesai? Krizės kamuojamai savo šaliai Astravo elektrinę jis pristatė kaip amžiaus statybas ir investiciją į šalies ekonomikos gaivinimą ir plėtrą. Siekiant Astravo apylinkių gyventojų palankumo, pasinaudojus neoficialiais propagandiniais kanalais buvo skleidžiama informacija, kad už elektrą gyventojai mokės pusę kainos. Tiesa, nutilus agitaciniams šūkiams ir išsisklaidžius propagandos rūkui gyventojai atsitokėjo – elektra gali brangti dvigubai, o šalis bus praskolinta ilgam.
Grįžtant prie planuojamų Astravo AE galių buvo planuojama, kad bus statomi 2 galingi reaktoriai. Buvo skaičiuojama, kad pirmasis reaktorius tenkins Baltarusijos vidaus energetinius poreikius, tuo tarpu antras buvo skaičiuojamas eksportui per BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos) žiedą. Apie jokius papildomus reaktorius tuomet svarstoma nebuvo – tai būtų prieštaravę šio projekto logikai.
Tuo tarpu Seimas pernai, siekdamas apsaugoti Lietuvos nacionalinius interesus, priėmė su nesaugiomis branduolinėmis elektrinėmis susijusį įstatymą. Pagal jį, elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, negalės patekti į Lietuvos rinką. Be to, kai Lietuvos elektros energetikos sistemos susijungs su Europos kontinentiniais tinklais, neturės likti galimybių į Lietuvos sistemą tiesiogiai patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių, tame tarpe ir Astravo Baltarusijoje.
Po šių Lietuvoje priimtų sprendimų Baltarusijos Prezidentas A. Lukašenka visai neseniai nervingai viešai paskelbė, kad nei ekspertai, nei Vyriausybė iki šiol jam nėra pateikę duomenų, kaip Astravo AE bus integruota į Baltarusijos ekonomiką. Ta proga iš pareigų buvo atleistas vienas iš Baltarusijos energetikos vadovų.
Tokiu atveju tampa labai panašu, kad kalbos apie papildomus 2 reaktorius, kai neaišku, kur reiks dėti perteklinę elektrą, tik bandymas maskuoti savo problemas gąsdinant kaimynus arba dangstyti akivaizdžia tiesą, kad karalius nuogas.