aA
Šių metų Tarptautinei moters dienai, Kovo 8-ajai, skirtų renginių Europos Parlamente tema – moterys ir žiniasklaida. Renginiuose, diskusijose Kovo 8-ajai paminėti bus raginama atkreipti dėmesį į du aspektus: žurnalisčių, žiniasklaidos priemonėse dirbančių moterų padėtį – lygiateisiškumą ir galimybes – bei moterų vaizdavimą žiniasklaidoje ir reklamoje.
Vilija Blinkevičiūtė
© DELFI / Karolina Pansevič

Ketvirtoji valdžia: vis dar per mažas moterų vaidmuo

Europos Parlamento užsakymu atlikti tyrimai rodo, kad 60–70 proc. vadovaujamų pareigų ES žiniasklaidos sektoriuje eina vyrai, nors absoliuti dauguma žiniasklaidos studijų absolvenčių yra moterys. Tokia padėtis gali ne tik pakenkti žiniasklaidos turiniui ir temų pasirinkimui, bet, neabejoju, prisideda prie bendro moterų ir vyrų darbo užmokesčio (tuo pačiu ir pensijų) skirtumo didėjimo. Šiuo metu šis skirtumas ES žiniasklaidos sektoriuje siekia net 17 proc.

Tiesa, reikia pažymėti, kad Rytų Europos ir Šiaurės ES valstybėse narėse moterims labiau sekasi eiti aukščiausias pareigas žiniasklaidos organizacijose.

Moterų padėtis žiniasklaidos priemonėse dažnai sudėtinga dar ir dėl dažnai nenormuotos darbo dienos – sunku derinti šeimos ir profesines pareigas. Reikia pažymėti ir skaudžią tiesą, kad principingos, tyrimus atliekančios žurnalistės dažnai patiria smurtą ir tampa mirtinų išpuolių aukomis. Paskutinis atvejis – mirtinas pasikėsinimas į Maltos žurnalistę Daphne Caruaną Galizią praėjusių metų rudenį.

Reporterėms, laidų vedėjoms, komentatorėms taip pat kyla sunkumų, kai jos patiria spaudimą atitikti aukštus patrauklumo žiūrovams standartus. Europos Parlamentas jau yra atkreipęs dėmesį į atvejus, kai reporterės laikomos tinkamesnėmis televizijos žurnalistikai dėl jų numanomo patrauklumo žiūrovams ir, kai tampa vyresnės, pakeičiamos jaunesnėmis kolegėmis.

Todėl nestebina, kad ES valstybėse žurnalistės parengia tik apie 37 proc. reportažų internete ir kituose žiniasklaidos kanaluose. Joms retai kada pavedama dirbti su svarbiais politiniais ar ekonominiais klausimais. Nustatyta, kad iš penkių cituojamų ar rodomų ekspertų tik viena – moteris.

Panaši, o kartais ir prastesnė, situacija informacinių bei ryšio technologijų sektoriuje – vienoje iš geriausiai apmokamų darbo sričių. Šiame ES sektoriuje dirbančių kūrėjų tik 9 proc. sudaro moterys, tik 19 proc. eina vadovaujančias pareigas.

Nei daiktai, nei gyvūnai, nei „pavargę švilpukai“

Praėjusiais metais Europoje nuskambėjo viena Italijos televizija, pokalbių laidoje žiūrovams pasiūliusi diskusiją, kodėl italams vyrams verta rinktis Rytų Europos (vadinasi, ir Lietuvos) moteris. Buvo pateikti tokie Rytų europiečių moterų privalumai: visos jos mamos, bet pagimdžiusios susigrąžina savo formas; jos visada seksualios; jos atleidžia neištikimybę; leidžia vyrams vadovauti; jos tobulos namų šeimininkės; jos neverkšlena ir neįsižeidinėja.

Taigi moterys (šiuo atveju – Rytų europietės) pristatytos kaip gyvos lėlės, daiktai ar naminiai gyvūnai, už maisto kąsnį pasirengę įvykdyti bet kokią komandą. Pačioje Italijoje po laidos kilo pasipiktinimo banga, aukšti valstybės politikai pasmerkė, televizijos vadovai ir savininkai atsiprašė visuomenės, laida uždaryta.

Panašių pavyzdžių ES valstybių žiniasklaidoje bei reklamoje vis dar nesunku aptikti ir daugiau. Normalu? Nenormalu.

Nenormalu, nes tokia žiniasklaida ir reklama formuoja lyčių nelygybės, galimybių tyčiotis, žeminti, išnaudoti kitą žmogų stereotipus. Tyrimai rodo, kad seksizmas ES žiniasklaidos ir reklamos turinyje yra nuolatinė problema, net 4 proc. naujienų bei reklamos yra stereotipinio, diskriminacinio pobūdžio. Tai didelis kiekis, jei įvertinsime milžinišką informacijos srautą, skiriamą visuomenei.

Informacijos sraute moterys yra mažiau matomos (rodomos) nei vyrai, moterų įvaizdis dažnai tapatinamas su „pavargusiu švilpuku“: jos vaizduojamos kaip mažiau autoritetingos, dažniau atliekančios pagalbinį arba seksualizuotą vaidmenį buityje ir darbe.

Verslo ir ekonominiai argumentai negali būti pateisinimu siekiant įtvirtinti lyčių stereotipus, nelygybę žiniasklaidos bei reklamos turinyje.

Ką ir kaip daryti?

ES teisė nereglamentuoja moterų ir vyrų lygybės žiniasklaidoje. Vis dėlto tai neatleidžia nuo pareigos veikti. Atsakomybė atkreipti dėmesį į šiuos klausimus tenka žiniasklaidai, jos savireguliavimo ir priežiūros įstaigoms, visuomenei. Europos Parlamentas jau ne kartą ragino valstybes nares ir žiniasklaidos organizacijas didinti moterų vaidmenį, mažinti diskriminaciją lyties pagrindu bei pateikė nemažai konkrečių rekomendacijų.

Žiniasklaidos ir komunikacijos reglamentavimo nuostatose turėtų būti nustatyti kriterijai siekiant užtikrinti nestereotipinį moterų ir mergaičių vaizdavimą ir galimybę pašalinti įžeidžiamą turinį.

Žiniasklaidos priemonėms rekomenduojama savanoriškai (jokiu būdu neribojant žodžio, kūrybinės laisvės) sudaryti lyčių lygybės planus, skatinti moteris eiti aukščiausias pareigas. Šiuose planuose turėtų būti skirta dėmesio lanksčioms darbuotojų darbo sąlygoms, galimybei derinti profesinį ir šeimos gyvenimą.

O nacionalinės, ES institucijos ir gali, ir privalo užtikrinti, kad kovos su diskriminacija teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinti, kad būtų sukurta veiksminga sistema, skirta darbo ir šeimos gyvenimui derinti. Laikas vėl paraginti Europos Komisiją dėti daugiau pastangų atblokuoti direktyvą dėl Moterų kvotų įmonių valdybose, kuri nuo 2013 metų yra užblokuota Europos Taryboje. Moterys ir vyrai turi būti vienodai atstovaujami valdymo institucijose.

Su artėjančia Tarptautine moters diena!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Paslaptingas naujasis Rusijos žvalgybos vadovas: veiklos braižas, matytas ir Vašingtone, ir Vilniuje (17)

Rusijos karinei žvalgybai – GRU vadovaus jau trečias Igoris per 2 metus. Po to, kai lapkričio...

Navickas prarastus atlyginimus mokytojams žada kompensuoti per kelerius metus (363)

Mokytojai streikuoja jau nuo lapkričio 12 dienos, nuo lapkričio 28 dalis mokytojų budi ir derybų...

Lietuvos miestų žaliaskarių kova: išrinkite mieliausią balsuokite (72)

Sakoma, kad žolė kitur žaliasnė. O kaip su kalėdinėmis eglutėmis? Šį kartą DELFI ragina...

Daugelio pamėgta interjero detalė: viena klaida gali viską sugadinti

Pasistatyti namus ar nusipirkti butą – yra tik viena svarbi dalis, tačiau ne ką mažiau dėmesio...

Meilutytei vaikų linkėjęs Juozaitis: sidabras 25 metrų baseine? Ne kažin kas (444)

Monrealio olimpinėse žaidynėse 1976-aisiais bronzos medalį 100 m krūtine plaukime iškovojusį...

Jaunoms pasipuošti lengva, o ką daryti vyresnėms? Patarė, kaip dabintis senjorėms (23)

Artėjant šventiniam laikotarpiui, daugelis nejučia ima galvoti ne tik apie tai, kuo bus puošiamos...

Naujo „Volvo S60“ testas: kokybė švediška, bet pagaminta JAV (16)

Po visai neseniai įvykusio naujojo „ Volvo V60 “ pristatymo sulaukiau kvietimo apsilankyti ir...

Stalčiuje laikote bent vieną seną telefoną? Nė nenutuokiate, kaip tai kenkia goriloms (7)

Per pastaruosius metus apie 400 milijonų žmonių visame pasaulyje seną mobilųjį telefoną...

Lietuvio bityno svečiai – briedžiai, vilkai, lūšis (3)

Giedrius Mulevičius, Ukmergės raj. stebėdamas bityno saugos kamerą renka savotišką kolekciją,...