6 iš 10 gabiausių Lietuvos vaikų (ir jų tėvai) supranta: švietimo sistema šiandien tokia, kad be papildomos pagalbos gerų žinių gauti neįmanoma. Manau, ir žemesniais balais besimokantys taip pat mokosi papildomai, bent kai pradeda ruoštis egzaminams.
Šis faktas veda prie paradoksalios išvados. Vaikai, kurių tėvai moka už korepetitorius, savo gerais balais... tempia į viršų reitingą mokyklos, kurioje jiems (nemokamai!) nesuteikiama galimybė gauti kokybišką paslaugą.
Tada tėvai moka nuo 5 iki 25 eurų už vieną korepetitoriaus valandą, kad jų vaikai gautų tokių žinių, kurios jiems suteiktų galimybes susikurti pilnavertį gyvenimą.
Tėvai moka mokesčius ir pagrįstai tikisi, kad jų vaikai gaus gerą išsilavinimą, kuris turėtų būti nemokamas. Tačiau jau po kelerių metų suvokia, kad nemokamose mokyklose kokybės nėra. Tada kas mėnesį traukia iš kišenės šimtus papildomų eurų korepetitoriams.
Rajoninėse mokyklose vienam vaikui per metus skiriamas finansavimas gali skirtis daugiau kaip dvigubai (nuo 1500 iki 4000 eurų). Skirtumas stulbinamas, daugiau nei 200 eurų per mėnesį. Ir tai - tik vienam mokiniui! Argi nebūtų šitie pinigai gera paskata mokytojui prie atlyginimo? Be streikų ir konfliktų.
Tačiau vos tik užsimenama apie racionalų poreikį mažinti mokyklų skaičių, kyla rimtas pasipriešinimas. Ir viskas lieka kaip buvę. Tėvai atsidūsta ir toliau moka už papildomą vaikų mokymą po pamokų.
O tada iššoka socialdemokratai su valstiečiais ir puola ieškoti kraštinių. Ir randa labai nesunkiai! Pasirodo, dėl visko kaltos... privačios mokyklos!
Ne, ne biudžetinės. Su jomis viskas gerai, tik pinigų joms mažai. Ir nesvarbu, kad kiekvienais metais tėvai milijonus eurų moka už tai, kad po pamokų jų vaikai mokytųsi pas korepetitorius. Privačiai.
Mano įsitikinimu, šaudome ne į tuos taikinius. Efektyvumu tokie veiksmai primena šokį prie laužo, siekiant iššaukti lietų.
Turėkime valios imtis tikrų pertvarkų. Užteks žaidimų dėl „popierinių sprendimų“.