aA
Ypatingai palengvintos savarankiškos veiklos sukūrimo sąlygos ir finansinė injekcija verslo startui. Štai, apie ką laikas galvoti, matant kasdien darbo netenkančius tūkstančius lietuvių. Grąžinkime mažųjų bendrijų lengvatas į 2012 m. lygį, o dalį Užimtumo tarnybos mokymams skiriamų lėšų paverskime investicijomis į šeimų verslus. Tai – tik pora galimybių amortizuoti augančią bedarbystę ir palaikyti smulkaus verslo kraujotaką.
Viktorija Čmilytė - Nielsen
Viktorija Čmilytė - Nielsen
© DELFI / Domantas Pipas

Antradienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje su finansų ekspertu Mariumi Dubnikovu sutarėme, kad būtina labai konkreti pagalba visiems verslams – tiek smulkiam, tiek vidutiniam, be abejo, ir stambiam.

Šiandien noriu akcentuoti pagalbą smulkiausiems. Prieš dešimtmetį išeinant iš krizės, nemažai darbą praradusių žmonių surizikavo imtis savo veiklos. Tam labai padėjo 2008–2012 m. Vyriausybės sprendimai, kurie sukūrė naują juridinių asmenų rūšį ir labai palengvino kitas biurokratines procedūras. Tačiau per pastarąsias dvi kadencijas biurokratiniai gniaužtai vėl veržėsi, buvusi ir esama Vyriausybės sunkino sąlygas smulkiausiam verslui, jį apkraudamos naujais mokesčiais ir naujomis procedūromis.

Šiandien kaip niekada aktualu nuimti šiuos pančius. Bent jau laikinai, tarkime – porai metų. Pasibaigus karantinui, tai padėtų bent daliai darbo netekusių žmonių apsispręsti kurti savo verslą.

Juolab kad matome, jog ir Vyriausybė, kalbėdama apie karantino sušvelninimą pirmiausia kalba apie smulkųjį verslą – mažąsias parduotuves ir paslaugų tiekėjus.

Mes turime žmones paskatinti imtis savo veiklos. Tai paskatintų ne tik palengvintos sąlygos, bet ir piniginė injekcija iš valstybės. Užimtumo tarnyba (buvusi Darbo birža) kasmet bedarbių mokymams išleidžia apie 50–60 milijonų eurų. Verslas tuos mokymus nuolat kritikuoja, kaip ne patį efektyviausią biudžeto pinigų švaistymą.

Šiandien yra puiki proga dalį tų dešimčių milijonų eurų skirti ne mokymams, kuriuos, beje, bent jau šiuo metu sudėtinga vykdyti, o tiesioginei investicijai smulkiausiam verslui – žmonėms, kurie ryšis pradėti savo veiklą. Jiems labai brangi būtų kiekviena šimtinė. O jeigu valstybė skirtų po 1000 eurų? 1 milijono užtektų 1 tūkstančiui naujų verslininkų.

Beje, tokia investicija mažintų ir šešėlį, nes skatintų pradėti veiklą legaliai.

Pernai naujų mažųjų bendrijų buvo įsteigta daugiau nei naujų UAB. Tai rodo, kad mažosios bendrijos žmonėms yra vis dar patraukli forma pradėti verslą. Ji po praėjusios krizės atsirado būtent kaip galimybė žmonėms kuo paprasčiau imtis savo veiklos. Šiandien tai labai reikalinga. Taip pat siūlome mažinti mokesčius ir žmonėms, kurie nutartų išsiimti individualios veiklos pažymėjimą – valstiečiai ir šią veiklą papildomai apmokestino.

Artimiausiems porai metų mes turime suteikti kuo paprastesnes galimybes kiekvienam norinčiam susikurti savo darbo vietą. Smulkusis verslas suneša apie 50 proc. šalies biudžeto. Skatinkime jį, tai naudinga visai šaliai.

O partijoms laikas pradėti labiau girdėti viena kitą. Valdantieji turi išgristi opozicijos pasiūlymus, taip pat kaip opozicija turi ir priima kompromisinius sprendimus Seime. Šiandien delsimas kasdien lemia praradimus daugumai šeimų. Todėl noriu pakviesti dirbti kartu dėl to, kas svarbiausia – pradėti planuoti ir įgyvendinti priemones, kurios padės Lietuvai kuo greičiau atsigauti ir jos žmonėms bei jų verslams – padėti kilti į viršų. Šiuo metu mes vis dar smingame žemyn.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.8000

Top naujienos

Šapoka apie galimą antrą koronaviruso bangą: pilnai Lietuvos ekonomikos neuždarysime (3)

Prezidentas Gitanas Nausėda po antradienį vykusio susitikimo su ministru pirmininku Sauliumi...

Maskvos politikai nerimsta: parašė laišką Pranckiečiui (100)

Rusijos Federacijos politikai nesibodi kištis į ketvirtą nepriklausomos valstybės atkūrimo...

Ragina ruoštis blogiausiam: COVID-19 smogė JAV valstijoms, jos manė virusą jau įveikusios (86)

Pirmosios šį pavasarį koronavirusą iškentusios valstijos tikėjosi, kad blogiausia jau praeityje.

Laukia sunkios derybos dėl ES pinigų: Lietuva ruošia argumentus, kodėl turi gauti daugiau (4)

Europos Vadovų Tarybos praėjusią savaitę pristatytas naujas pasiūlymas dėl daugiametės...

„Žalgiris“ pučia raumenis po krepšiu – į Kauną keliasi Europos čempionas (68)

Kauno „Žalgirio“ sirgaliai artėjantį sezoną komandoje išvys dar vieną naujoką. Lietuvos...

Smarkiai nukentėję nuo koronaviruso italai visam pasauliui turi paprastą patarimą (88)

Ilgalaikis COVID-19 poveikis net persirgus lengva ligos forma gali būti gerokai rimtesnis, nei iš...

Byrant šeimoms šou versle, neeilinė Natalijos Bunkės patirtis: vestuves tai švenčia, o skyrybos – jau ne šventė? (17)

Skyryboms tampant vis dažnesniu reiškiniu šalyje, Vyriausybė nutarė pasekti kitų šalių...

Kuršių nerijai likus be elektros – dalies poilsiautojų pyktis ir nuostoliai verslininkams (78)

Kuršių nerijoje gerą pirmadienio pusdienį nebuvo elektros . Energetikai ją išjungė dėl...

Dėl sumažintų įkainių „Bolt Food“ kurjeriai ruošiasi streikui (17)

Apie 80 „ Bolt Food“ kurjerių Vilniuje trečiadienį, liepos 15 d., nuo 11 iki 15 valandos...

|Maža didelių žinių kaina