Speciali plenarinė Europos Parlamento sesija skirta išskirtinai kovai su koronavirusu. Mūsų užduotis – priimti sprendimus, kurie padės žmonėms ir verslui kovoti su viruso sukeltais padariniais.
Pirmasis klausimas, kurį spręsime, tai atsako į koronavirusą investicijų iniciatyva. Ji leis Europos Sąjungos valstybėms pasinaudoti 37 milijardais eurų iš Sanglaudos fondų.
Patvirtinus šį sprendimą, Lietuva iš ES Sanglaudos fondų per kelias artimiausias savaites gaus daugiau kaip 400 mln. eurų. 219 milijonų eurų – tai anksčiau nei numatyta išmokėti pinigai už 2019 m. projektus, dar beveik 190 mln. eurų Lietuvai bus pervesta kovo pabaigoje ir balandžio mėnesį iš 2020 m. finansavimo.
Europos Komisija taip pat pasiūlė, kad iš Struktūrinių fondų lėšų nuo 2020 vasario 1 d. būtų galima finansuoti kovai su koronavirusu skirtų priemonių įgyvendinimą. Tokiu būdu ES fondų lėšomis bus galima apmokėti medikams taip reikalingų apsaugos priemonių – kaukių, respiratorių, dezinfekantų pirkimą, taip pat tęsti kitos medicininės įrangos įsigijimą.
Antrasis klausimas, kurį paremsiu Europos Parlamente, tai ES Solidarumo fondo išplėtimas. Pastarosios savaitės rodo, kad jokia šalis nėra pajėgi viena išspręsti pandemijos krizės. 2002 m. įsteigtas ES Solidarumo fondas iki šiol dažniausiai buvo naudojamas kovai su stichinių nelaimių – žemės drebėjimų, gaisrų, potvynių ar sausrų – pasekmėmis.
Lietuva iš šio fondo irgi yra gavusi daugiau nei 17 mln. eurų pagalbą. Tačiau šiandien mes privalome išplėsti fondo atsakomybių apimtį ir panaudoti jame esančias lėšas kovai su koronavirusu. 2020 m. fonde numatyti 800 mln. eurų padėtų valstybėms narėms papildyti savo medicinos įrangos atsargas, samdyti daugiau medikų, finansuoti kitus skubius poreikius.
Trečiasis klausimas, kurį skubiai spręsime Europos Parlamente – tai vadinamieji „vaiduoklių skrydžiai“. Daugeliui, turbūt, bus naujiena, tačiau nepaisant daugybės pranešimų apie nutraukiamą susisiekimą oro transportu tarp atskirų valstybių, dangų tebevagoja daugybė lėktuvų... kurie yra tušti. Taip yra todėl, kad avialinijoms du kartus per metus – vasaros ir žiemos sezonams yra suteikiami pakilimo ir nusileidimo laikai. Jei avialinijos pasinaudoja 80 proc. jų, laikai lieka ir kitam sezonui. Jei ne – skrydžio laiko netenkama.
Taisyklės protingos, tačiau visiškai netinkamos šiandieninei situacijai. Avialinijos, kurių daugeliui šiandien į akis jau žvelgia bankroto šmėkla, vis dar tikisi atsigauti ateityje, todėl, norėdamos išlaikyti skrydžių laikus, skraidina tuščius lainerius.
Tai yra brangiai kainuojanti, orą teršianti ir klimato atšilimą skatinanti absoliuti nesąmonė. Todėl mes, Europos Parlamento nariai, turime skubiai nutraukti šią praktiką.