O ką gi valdantieji? Valdantieji toliau aiškinasi, kaip nutraukti sutartį su „Belaruskalij“ ir sumažinti mūsų biudžetą dar 300 mln. eurų. O kur dar konfliktai dėl Kinijos ir Taivano bei sunkumai, sukelti verslui. Ir visą tai yra žymiai svarbiau negu Lietuvos žmonės, mokesčių mokėtojai ar verslas, kuris suneša pinigus į biudžetą. Iš tikrųjų, kam rūpintis tokiais būtiniais klausimais, kaip šildymas ar elektra, jeigu valdantiesiems rūpi tik vertybinė politika. Ir būtent vertybinė politika, kaip koks burtažodis, dengia visus darbotvarkės klausimus, o kitiems laiko nelieka.

Tuo tarpu kaimynai lenkai koncentruojasi į kasdienes žmonių problemas ir ieško sprendimų, kaip sumažinti kainas, nepaisant jau priimtų sprendimų valdant infliaciją. Pavyzdžiui, nuo vasario mėnesio sumažinamas PVM kurui iki 8 proc., tai leis sumažinti kuro kaina 1 zlotu už litrą. Nuo vasario PVM dujoms bus 0 proc. ir tai leis užtikrinti, kad namų ūkiams dujų kainos bus vienos mažiausių visoje Europoje. Be to, bus sumažintas ir PVM už elektrą ir šildymą ir sieks 5 proc. Būtiniausiems maisto produktams bus taikomas 0 proc. PVM tarifas ir kiekvienai šeimai leis sutaupyti keliasdešimt zlotų kas mėnesį. Beje, Darbo partija jau ne vieną kartą teikė siūlymus dėl PVM sumažinimo būtiniausiems produktams ir šildymui. Bet valdantieji net nekalba apie mokesčių lengvatas. Gal jos nedera su vertybine politika?

Lenkijoje taip pat bus taikomos kompensacijos tiems, kurie negali sumokėti už komunalines paslaugas. Papildomai asmenys, kurie uždirba mažiau nei 30 tūkst. zlotų (6627 eurų) per metus bei asmenys, gaunantys senatvės pensiją iki 2500 zlotų (552 eurų), nemokės mokesčių. Jeigu šeimoje gimsta antras ir daugiau vaikų, valstybė sumokės 12 tūkst. zlotų (2650 eurų) – tai pagalba augančiai šeimai. Tuo tarpu Lietuvoje vienkartinės išmokos tesiekia apie 600 eurų, o motinystės išmoka pirmaisiais metais siekia 54 proc. nuo buvusių pajamų, antraisiais – 31 proc. Tad tikriausiai nėra ko stebėtis, kad Lietuvoje gimstamumas mažėja, o visuomenė sensta.

Bet grįžkime prie mokesčių, nes PVM mažina ne tik Lenkija. Tokius sprendimus jau priėmė Latvija, kuri sumažins PVM elektrai iki 5 proc. Kipras analogišką PVM tarifą mažina nuo 19 iki 9 proc. Čekija planuoja 0 proc. PVM buitinėms dujoms ir elektrai. O Ispanija mažina PVM kurui nuo 21 proc. iki 10 proc., Italija taip pat mažina PVM dujoms iki 5 proc. Taigi Europoje Vyriausybės ieško sprendimų, ką daryti, kad žmonėms sąskaitos už būtiniausias paslaugas netaptų nepakeliama našta. Ir tuos sprendimus pirmiausia priima valdžios atstovai, sumažindami įplaukas į biudžetą. Tuo tarpu Lietuvoje valdantieji tesugeba pritaikyti kompensacijas arba suteikti paskolas, kurias žmonėms ir taip reikės grąžinti, tik neaišku iš ko. Tam bus įvedami nauji ir didinami jau esami mokesčiai, pavyzdžiui didėja akcizai kurui, auga PSD įmokos savarankiškai dirbantiems bei didėja mokestis už atliekų šalinimą. Apskritai tiek paslaugos, tiek maisto kainos auga, tad nežymiai paaugusius atlyginimus ir pensijas greitai „suvalgys“ infliacija.

Matyt, Lietuvoje gyvena turtingiausi žmonės Europoje ir išgali apmokėti visas taip padidėjusias sąskaitas. Infliacija Lietuvoje didžiausia ES, maisto produktų ir kitų produktų bei paslaugų kainos nevaldomai kyla. Ir koks skirtumas, kad šalyje žemiau skurdo ribos gyvena beveik 600 tūkst. asmenų ir tai sudaro penktadalį visų Lietuvos gyventojų. Svarbiausia yra vertybinė Lietuvos užsienio politika, kuriai, beje, nepritaria 60 procentų respondentų, kaip paaiškėjo po Užsienio reikalų ministerijos atliktos apklausos. O gal ir nesvarbi ta piliečių nuomonė, jų užduotis – laiku mokesčius sumokėti, sąskaitas apmokėti ir išgyventi, o svarbiausius sprendimus priims valdantieji.