Jau nebesistebiu, kad į posėdį net nebuvau pakviestas. Sprendimas priimtas už nugaros, nežiūrint į akis, juk taip patogiau. Deja, bet tai jau tampa įprasta partijoje, kuri save vadina liberalais.
Dar daugiau, Valdyba, priimdama sprendimą grubiai pažeidė partijos Etikos ir Skaidrumo komisijos rekomendaciją, kuri buvo nustačiusi, kad mano narystės klausimą spręsti tik tada, jeigu aš negrįšiu į Vilniaus miesto tarybos Liberalų sąjūdžio frakciją. Aš, kaip, žinia, komisijos rekomendaciją įvykdžiau ir parašiau prašymą grįžti, tik deja Vilniaus miesto tarybos Liberalų sąjūdžio frakcija nesugebėjo įžvelgti mano kreipimesi prašymo sugrįžti atgal į frakciją.
Ši iškalbinga situacija, tik patvirtina, kad nesvarbu kokiomis priemonėmis, pažeidžiant partijos įstatus, ignoruojant kitų partijos institucijų sprendimus, neleidžiant išdėstyti savo argumentų, yra skubama pašalinti, kai kuriems partijos vadukams nepatogų asmenį.
Noriu padėkoti partijos Valdybai, kad savo skubotu, neapgalvotu ir neteisėtu sprendimu, tik išryškino šiuo metu partiją kamuojančias bėdas.
Steigdamas Liberalų sąjūdį nuoširdžiai tikėjau, kad kuriame organizaciją, kurioje demokratija, nuomonių įvairovė, diskusija, pagarba kitokiai nuomonei bus pamatiniai ir neginčijami veiklos principai. Laisvanoriškai susibūrę į asmenybių sąjūdį tikėjau kitokiais politinio veikimo metodais.
Kur esame šiandien? Deja, šiandieniniai liberalai sustingo.
Partijos vadovybė, ypač Vilniaus miesto skyriaus, prarado pulsą, pametė esmę. Taip, liberalams suduoti tektoniniai smūgiai praeityje, iš esmės pakeitė situaciją. Tačiau yra negarbinga dabartines savo nesėkmes ar klaidas vis pridenginėti praeities žaizdomis. Reikia veikti dabar, susitelkti ties fundamentaliais ekonominio liberalizmo principais, aktyviai siūlyti liberalios valdžios vizijas. Erdvė tam labai palanki, kada šalis patekusi į visažinių reguliuotojų rankas.
Dabar gi partijos vadukai skęsta smulkmenose, intrigose, murkdosi partinės biurokratijos nereikšmingose detalėse. Ieško kaltų ir priešų. Nustokime ieškoti kaltų, įveikime savo ego ir susireikšminimą. Nepataikaukime vadams, nesiekime karjeros, bet kokia kaina stengdami jiems įtikti. Būkime orūs ir išdidūs. Turėkime savo nuomonę ir principus, kad ir kaip ji kitiems nepatiktų. Atsitieskime ir eikime į priekį, tvirtai žinodami kokias idėjas ir kam mes atstovaujame. Tada mus pradės gerbti. Tada mums pradės sektis.
Palieku Liberalų sąjūdį tvirtai žinodamas, kad šioje partijoje yra iškilių asmenybių, sveiko proto žmonių, kurie šiandien nėra pastebėti, įvertinti. Tik jų išminties ir aktyvaus veikimo dėka Liberalų sąjūdis gali atsitiesti ir pakilti.
Visiems savo bendražygiams, liberalams sakau, kad Valdybos gali išbraukti mane iš popierinių sąrašų, bet joms niekada nelemta iš manęs išbraukti liberalo! Tokiu ir lieku!
Tik laikas parodys, kas buvo teisus. O kol kas sakau iki pasimatymo!
Liberalas Vidmantas Martikonis