Pradėkime nuo to, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras A.Zuokas, tik pradėjęs eiti pareigas, parodė ypatingą dėmesį viešajam transportui – panaikino tvarką, pagal kurią keleiviai į autobusus ir troleibusus galėtų įlipti tik pro priekines duris. Kol Kaunas ir Klaipėda šiandien skaičiuoja padidėjusias pajamas dėl tokios pasiteisinusios tvarkos, Vilniaus viešajame transporte ir toliau puikiai jaučiasi „zuikiai“ ar asocialūs asmenys, taip ne tik prisidėdami prie finansinių nuostolių augimo, bet ir formuodami šios paslaugos įvaizdį. Tuomet A.Zuokas teigė, kad „durys atveriamos tik dėl keleivių patogumo“, tačiau pačiam merui nesinaudojant viešuoju transportu, matyt, sunku įsivaizduoti kas iš tikrųjų yra patogu ir reikalinga keleiviams.
Vienas iš pirmųjų A.Zuoko koalicijos darbų sostinės taryboje buvo Vilniaus troleibusų ir autobusų parkų sujungimas į vieną įmonę. Tai turėjo optimizuoti išlaidas, mažinti nuostolius ir padėti kitaip efektyviai valdyti viešojo transporto paslaugų sektorių. Praėjus daugiau negu metams po šio sujungimo, jokių apčiuopiamų rezultatų nematyti. Priešingai, nuostoliai ir toliau auga, tuo pačiu sistemingai didėja ir savivaldybės įsiskolinimas už suteiktas paslaugas. Tuo tarpu sostinės tarybos opozicijos kelti konkretūs klausimai dėl Vilniaus viešojo transporto įmonių degalų, detalių ir kitų didžiąją dalį sąnaudų sudarančių prekių ir paslaugų pirkimų, dalyvaujant ne vienam tarpininkui, iki šiol yra neatsakyti. Matyt, neatsitiktinai nė vienas opozicijos atstovas nebuvo įsileistas ir į šios naujos įmonės stebėtojų tarybą.
Dar didesnį vilniečių nepasitenkinimą sukėlė sostinės vadovų sprendimas panaikinti dalį privačių vežėjų mikroautobusais maršrutų. Tokiu būdu be viešojo transporto liko didžioji dalis Perkūnkiemio, Tarandės ir Fabijoniškių mikrorajonų gyventojų. Vilniaus miesto savivaldybės nesusikalbėjimas ar nenoras susikalbėti su privačiais vežėjais atėmė iš dalies vilniečių galimybę naudotis saugiu, patogiu ir greitu viešojo transportu, o savivaldybės pasiūlytos viešojo susisiekimo alternatyvos niekaip neprilygsta buvusioms galimybėms. Dar daugiau naujovių vilniečių laukia kitais metais – sostinės vadovai viešai paskelbė, kad Vilniaus centrinėje dalyje apskritai turėtų nelikti privačių vežėjų mikroautobusais, o tai reiškia ir susisiekimo maršrutų mažėjimą. Nesugebant konkuruoti su privatininkais, pasirinktas drastiškiausias kelias – juos sunaikinti. Keleivių patogumas šiuo atveju visiškai nesvarbus.
Verta prisiminti ir garsųjį taksi skandalą praeitą žiemą, kai teisėsaugos institucijoms atlikus veiksmus sostinės taksi paslaugas teikiančiose įmonėse, kelias savaites buvo jaučiamas šių paslaugų sutrikimas. Tuomet A.Zuokas ryžtingai pareiškė, kad sostinės savivaldybė steigs savo taksi įmonę. Idėja atrodė tikrai labai graži viešųjų ryšių prasme, tačiau Vilniaus miesto tarybos nariams pradėjus domėtis ekonominiais šio projekto rodikliais, įmonės konkurencingumu ar galų gale verslo planu, sprendimas steigti šią įmonę buvo tiesiog „prastumtas“ paskubomis, paliekant esminius klausimus neatsakytus. Taigi A.Zuoko taksi įmonė įsteigta, jos išlaikymas jau kainavo ne vieną dešimtį tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų, o išreklamuotųjų taksi paslaugų iki šiol nėra. Viskas ką sugebėjo nuveikti ši taksi įmonė – tai parengti konkurso taksi automobiliams įsigyti sąlygas, kurias Viešųjų pirkimų tarnyba ne kartą liepė koreguoti kaip tendencingas.
Na ir svarbiausia – elektroninė vilniečio kortelė! Laiko pasiruošti naujosios elektroninio bilieto sistemos įdiegimui, išbandymui ir eksploatavimo pradžiai savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ turėjo daugiau negu pakankamai. Dar daugiau laiko įsitikinti tinkamu šios įmonės pasirengimu turėjo sostinės vadovai. Chaosas, kilęs pradėjus, o tiksliau – nesugebėjus eksploatuoti naujosios elektroninio bilieto sistemos puikiai įrodo, kad situacija buvo visiškai nekontroliuojama. Mero A.Zuoko ir jo pavaduotojo, atsakingo už viešojo transporto sistemą, R.Adomavičiaus pozavimas prieš kameras savaime neužtikrino sklandaus naujos paslaugos įdiegimo.
Kritikos taip pat neatlaiko ir sprendimas naikinti vienkartinio važiavimo tam tikrą atstumą bilietą, įvedant važiavimo laiku apmokestinimą. Nuo šiol keleiviai privalės minučių tikslumu skaičiuoti ir stebėti savo kelionių viešuoju transportu laiką. Tie keleiviai, kurie savo kelionės tikslą gali pasiekti tik per 35 min., turės mokėti už 60 min. Dar daugiau, piko metu patekus į transporto spūstis, teks papildomai susimokėti ir už stovėjimą vietoje. Akivaizdu, kad mokama turi būti už nuvažiuotą atstumą, o ne už sugaištą laiko. Juk tokia ir tik tokia yra pačios kelionės viešuoju transportu esmė. Juolab kad keleiviai patys niekaip negali įtakoti viešojo transporto tvarkaraščio laikymosi tikslumo. Todėl vilniečio kortelės atsiradimas pirmiausia reiškia ne ką kitą, o brangesnes keliones viešojo transporto keleiviams.
Taigi daugeliui vilniečių apkartęs naujojo elektroninio bilieto įdiegimo chaosas yra tik tendencingas paviršutiniško sostinės valdymo rezultatas. Turėdami puikią progą parodyti kaip gerai sugeba įgyvendinti novatoriškus projektus, A.Zuokas su savo partneriais susimovė. Tik šį kartą šiai kompanijai nebus ką apkaltinti – jeigu jiems dėl brangaus šildymo Vilniaus mieste yra kalti energetikos ministras ir prezidentė, o dėl Vilniaus skolų – finansų ministrė ir premjeras, tai šiuo atveju visą garbę teks prisiimti patiems.