Kandidatai, vadinkim juos „ne iš tikro“ kandidatais, nes viešai tai nėra patvirtinta (neišdrįsta ar per anksti?), intensyviai važinėja po Lietuvą, užsakinėja straipsnius populiariuose žurnaluose, dalyvauja įvairaus pobūdžio susitikimuose pradedant spektaklių aptarimais teatre ir baigiant dalyvavimu kulinarinėse laidose, naudoja administracinius bei paslėptus finansinius resursus. Taip sakant, dirba iš peties. Ir viskas tarsi gerai.
Tuo tarpu žiniasklaida kas savaitę kaitina aistras, nuolatos inicijuodama tariamus prezidentinių rinkimų reitingavimus, išryškindama tariamus lyderius ir t.t. Iš karto kyla įdomus klausimas: kas šio spektaklio režisierius ir kodėl jis nusprendė pradėti šį spektaklį taip anksti? Kokiu principu vadovaujantis atrenkami tariami kandidatai, kuriuos taip aršiai bandoma reklamuoti? Kas ir už kieno pinigus tai daro?
Juk iki Prezidento rinkimų dar daugiau nei metai laiko, o ir apie ketinimą dalyvauti šiuose rinkimuose kol kas pareiškė tik du kandidatai. Tai kam daryti gyventojų apklausas ir jas taip stipriai reklamuoti? Kiek šiandien žmonių gali su šimtaprocentiniu tvirtumu pasakyti, už ką jie balsuos po metų, kai net pilno oficialaus kandidatų sąrašo nėra, o tik nutuokiami galimi kandidatai? Ar visi apklausose dalyvaujantys gali patikinti, kad tikrai dalyvaus rinkimuose, vyksiančiuose daugiau nei po metų? Ir ko verti tokie apklausų rezultatai?
Mano galva, vyksta paprastas ir primityvus būsimųjų rinkėjų „smegenų plovimas“. Bandoma primesti žmonėms išankstinę nuomonę ir formuojamos aiškios kryptys, kuriuos kandidatus turėtų rinktis būsimasis rinkėjas, o kurie turėtų būti neverti nė menkiausio jų dėmesio. Ar ne siekiama tokiu būdu suformuoti ir primesti būsimiems rinkėjams „teisingas“ mąstymo kryptis, „teisingą“ požiūrį į „teisingą“ kandidatą? Kas tai - nauja tendencija Lietuvoje? Tikrai ne: Lietuvoje tai buvo daroma daugelį kartų ir pavykdavo puikiai.
Jūs paklausite, ką šis procesas reiškia? Aš jį pavadinčiau paprasčiausiu valdančiųjų klano siekiu įvairiomis priemonėmis išlikti valdžioje. Ir ilgai. Bandant atkartoti Vladimiro Putino panaudotą principą: „Išeiti iš valdžios pasiliekant joje“. Ir žaidžia tuos žaidimus tiek nueinanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek įtakingos verslo bei politinės grupės Lietuvoje ir už jos ribų.
Ar tiesa, kad Prezidentūroje jau svarstomi galimi kandidatai ir pasirenkami galimi favoritai?
Mano nuomone, taip, nes atrinkinėjami statytiniai, kurie tikrai nesigilins ir nesieks iškelti aikštėn buvusios valdžios nuodėmių, protežė, kurie klusniai žais, pagal jiems nubrėžtas žaidimo taisykles ir besąlygiškai vykdys visus juos prastūmusių verslo bei politinių grupuočių interesus atitinkančius nurodymus. Ir nesvarbu, kur šių jėgų ištakos: Lietuvoje, Švedijoje, Rusijoje ar kur kitur.
Vykdant tokias operacijas reikalingi dideli finansiniai bei žmogiškieji resursai ir jie yra naudojami. To nepastebėti gali tik naivuoliai arba tie, kam pastebėti tai nenaudinga. Būtent todėl nereikšmingi įvykiai ar juose dalyvaujantys asmenys sureikšminami iki begalybės, o kiti, tikrai svarbūs ir rezonuojantys visoje Lietuvoje apskritai yra neminimi arba tuoj pat išnyksta iš informacinės erdvės.
Ar niekada nesusimąstėte, kodėl pasibaigus rinkimams, po kokių metų, kai politinis pasiansas jau būna seniai sudėliotas, mes staiga sužinome, kiek verslo struktūrų milijonų buvo išleista politikų ar politinių partijų žinomumui didinti ar jų reitingams kelti? Kodėl tuo metu? Ar ne todėl, kad politinis landšaftas jau nubrėžtas, o užsakovų pinigai išleisti?
Taigi akivaizdu, kad prezidentinis rinkimų maratonas prasidėjo. Kas kirs finišo tiesiąją šiandien kalbėti dar anksti. Tačiau jau šiandien aišku, kad nuo mūsų ir tik nuo mūsų pačių noro bei gebėjimo atskirti pelus nuo grudų, atpažinti išradingai brukamą melą ir suprasti „kas yra kas“, priklausys ateinančių Prezidento rinkimų rezultatai. Artėjantys rinkimai yra be galo svarbūs Lietuvai ir jos piliečiams, nes jų rezultatai nulems ne tik mūsų šalies užsienio politikos kryptis ir strateginių politinių gairių bei politinės kultūros formavimąsi šalies viduje, bet ir apspręs, koks susiformuos pasitikėjimo valdžia klimatas. Nuo šių rinkimų priklausys, ar Lietuvos žmonės galės patikėti savo ateitimi ir didžiuotis vadindami save Lietuvos piliečiais.