aA
Įpusėjus rudeniui mokytojų atlyginimų klausimas ne tik neišsisprendė, bet ir dar labiau paaštrėjo: šią savaitę kai kurios mokyklos paskelbė streikuosiančios. Iš 2000 šiuo metu veikiančių ugdymo įstaigų prie mokytojų streiko planuoja jungtis 80 mokyklų. Ir vėl suirutė, ir vėl sumaištis. Vieni kalba, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimo būdas yra puikus dalykas ir mokytojų, dirbančių pilnu krūviu, atlyginimai padidėjo, kiti šaukia, kad ne tik, kad ne velnio nepadidėjo, bet iki šiol taip ir neaišku, kaip tas atlyginimas apskaičiuojamas.
© DELFI / Andrius Ufartas

Ir kol visos pusės diskutuoja ir skaičiuoja, mes pamirštame esminį dalyką. Juk problema slypi valdžios požiūryje į švietimo sistemą ir į patį mokytoją. Mokytojo profesija dar nuo antikos laikų buvo laikoma viena prestižiškiausių ir kertinių profesijų, nes nuo jos rezultatų priklauso tautos ir valstybės ateitis bei perspektyvos. Iš aukštų tribūnų mums vadžios vyrai ir moterys nuolat kalba apie tai, kad geriausia investicija yra į vaikus, į vaikų išsilavinimą. Kad Lietuvoje gyvensime geriau, kai mūsų vaikai turės geresnį išsilavinimą. O kas dėl to daroma? Ne žodžiais, bet konkrečiais veiksmais?

Panašiau, kad ir šįkart reforma buvo skelbiama ir skubiai daroma vien dėl skambaus žodžio „reforma“, absoliučiai neįvertinus visų aplinkybių ir kiek tai atsilieps mokytojų darbui bei vaikų mokymosi kokybei. Liūdniausia, kad tokias reformas mes regime ne tik švietimo sistemoje – tas pats braižas ir sveikatos apsaugos sistemoje ir kt. srityse. Viskas prasideda su garsiais lozungais ir patosu, o galų gale subliūkšta kaip nepripūstas balionas.
Valentinas Mazuronis

Argi normalu pradėti įgyvendinti švietimo reformą, garsiai ją liaupsinant ir skaičiuojant jai skiriamus milijonus, visiškai neparuošus tam dirvos? Argi normalu, kad paskelbus reformą vasarą, rugpjūčio mėnesį mokyklų direktoriai dar negalėjo pasakyti, kaip jie taikys etatinį apmokėjimą mokytojams, o rugsėjo mėnesį, prasidėjus naujiems mokslo metams mokytojai dar negalėjo pasakyti, kokį jie gaus atlyginimą?

Ar normalu, kad kai kuriose mokyklose mokytojai dar nepasirašė su administracija darbo sutarčių, nes neprieina bendro sutarimo? Esant tokiai situacijai, kaip manote, su kokiu nusiteikimu ir nuotaika mokytojas turėtų eiti į darbą? Pakylėtas ir degantis patriotizmu? Kokią prasmę savo darbe jis gali matyti ir kokiu tikslus sau kelti?

Arba kokio rezultato buvo tikimasi, įpusėjus mokslo metams imti ir paskelbti prailgintus mokslo metus? Juk mokymo programų niekas nekoregavo ir vadovėliai į bibliotekas buvo gražinti gegužės mėnesį, o vaikai pamokas lankė dar pusę birželio ir nesvarbu, kad vieni sėdėjo mokyklų kiemuose po medžiu neturėdami ką veikti, kiti šiaip kažką susigalvodavo laikui pratempti. Ar čia irgi buvo toliaregiškas valdančiųjų sprendimas, prisidėsiantis prie švietimo sistemos gerinimo?

Panašiau, kad ir šįkart reforma buvo skelbiama ir skubiai daroma vien dėl skambaus žodžio „reforma“, absoliučiai neįvertinus visų aplinkybių ir kiek tai atsilieps mokytojų darbui bei vaikų mokymosi kokybei. Liūdniausia, kad tokias reformas mes regime ne tik švietimo sistemoje – tas pats braižas ir sveikatos apsaugos sistemoje ir kt. srityse. Viskas prasideda su garsiais lozungais ir patosu, o galų gale subliūkšta kaip nepripūstas balionas.

Žiūriu ir liūdna darosi – nemyli valdžia žmonių. Gražiai šneka, žada, bet nemyli ir negerbia, nes mano kad užtenka pigių triukų jiems apmauti. Ir vėl panaudosiu Estijos pavyzdį, nors daug kas sako, kad „Kur mums iki Estijos“. Pavyzdžiui, valstybės biudžetas Estijoje labai panašus kaip Lietuvoje, tačiau estams nekilo abejonių kieno naudai dėliojami prioritetai, skirstant biudžeto lėšas ir jie pasirinko visuomeninį sektorių.

Šiandien vidutinis mokytojo atlyginimas Estijoje yra 1500 eur, o mes tuo tarpu pasipūtėliškai giriamės, kad iki 2020 m. pakelsim lietuvių mokytojų atlyginimą iki 1000 eur. Juk gyventi mokytojui reikia šiandien, o ne po metų!

Tad eilinį kartą valdžios žodžiai apie mokytojo profesijos prestižą lieka tik tuščiu lozungu. Kada valdžia pradės ištiesų mylėti savo žmones…

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po protesto akcijos mokytojai lieka ŠMM: nuotaikos dabar kitos (466)

Prieš protesto akciją ministerijoje budintys mokytojai su ašaromis akyse kalbėjo, kad nuotaika...

Kuria naują tvarką: nepatenkinti gydytojų darbu galės reikalauti pinigų (72)

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas „žalos be kaltės“ modelis pacientams leistų...

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (21)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

Taupyklės ir sankcijos: kaip subyrėjo rublio ir naftos kainų ryšys (23)

Pastarąjį kartą žaliavinės naftos kainos staigiai smigo žemyn 2015 metų pabaigoje, patraukdamos...

Skvernelis nepanoro LVŽS frakcijos narių priimti į vyriausybę (62)

Nors ir nedidelė tikimybė, kaip parodė balsavimas Seime, bet, jeigu daugiausia konservatorių...

Lūžis parduotuvių lentynose: lietuviški obuoliai brangesni už bananus (60)

Šį rudenį parduotuvių lentynose pakankamai daug permainų, kurios stebina. Kinta tiek kainos, tiek...

Psichologines bėdas pripažinęs Suttonas – apie santykius su Adomaičiu ir „Instagram“ žinutes (6)

Rungtynėse Europos taurėje ir su Panevėžio „Lietkabeliu“ prastai pasirodęs Dominique‘as...

Ministras: emigracija nėra nieko blogo, mes gal kartais dramatizuojame situaciją (59)

Emigracijos patirtis yra labai sveika ir gyventojų išvykimas kartais gal per daug dramatizuojamas,...

Suskaičiavo pėsčiųjų klaidas: į perėjas su ausinėmis, neapsižvalgius ir net nesulaukus žalios (29)

Ryte skubėdami į darbus, lydėdami vaikus į mokyklas ir eidami per perėjas, beveik pusė...

Meghan Markle ir Kate Middleton nesutaria žymiai seniau, nei manyta – išdavė tam tikri ženklai, bet niekas nepastebėjo (9)

Kalbos apie Meghan Markle ir Kate Middleton nesutarimus, panašu, įgauna pagreitį. Keista, jog...