Nacionalinio stadiono statybų tema, o tiksliau, gėda, tęsiasi jau trečią dešimtmetį. Labai tikėtina, kad ir paskutiniaisiais metais vykdytas konkursas ir siekis pagaliau pastatyti tarptautinius standartus atitinkantį sporto ir kultūros infrastruktūros objektą gali baigtis ne itin maloniu pasirinkimu – norėdama, kad stadiono projektas dar kartą nesužlugtų, Vilniaus miesto savivaldybė turės žengti į partnerystę su „rubikono“ grupuote – ta pačia, kuri 15 metų lupikavo vilniečių sąskaita, valdydama Vilniaus šilumos ūkį. Tik ar šis neva atsitiktinis pasirinkimas nebuvo iš anksto suplanuotas?
Valdas Benkunskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Dar 2014 m. tuometė Vyriausybė nusprendė, kad nacionalinio stadiono statyba bus įgyvendinama viešosios ir privačios partnerystės būdu, didžiąją dalį lėšų skiriant iš Europos Sąjungos fondų paramos. Sudarytai darbo grupei vadovavo Vilniaus merai – iš pradžių Artūras Zuokas, o nuo 2015 m. pavasario Remigijus Šimašius. Būtent pastarajam vadovaujant darbo grupei, stadiono projektas ilgą laiką buvo nukištas savieigai. Procedūriniai konkurso klausimai buvo palikti kuruoti eiliniams specialistams ir samdomiems advokatams, taip visiškai ištrinant šio projekto politinę svarbą. Netgi savivaldybės tarybos posėdžiuose paklaustas R. Šimašius negalėdavo konkrečiai atsakyti, kokioje situacijoje yra projektas, ir visus klausimus tiesiog peradresuodavo savivaldybės administracijai. Tačiau labiausiai R. Šimašiaus lyderystės stoka tapo akivaizdi, kai pradėjo aiškėti galimi konkurso dalyviai ir jų skaičius.

2017 m. pavasarį, t. y. po dviejų metų R. Šimašiaus darbo ir vadovavimo, paaiškėjo, kad realų norą stadioną pastatyti ir jį 22 metus administruoti išreiškė tik du subjektai, iš kurių vienas – „rubikonas“, o kitas susiduria su savo verslo iššūkiais ir jo dalyvavimas konkurse tampa apskritai neaiškus. Tik du ir abu su savo specifika.

O ką per tuos metus padarė Vilniaus meras, rodydamas bent kažkokią lyderystę? Kiek Lietuvoje ir užsienyje surengė susitikimų, renginių, skirtų pristatyti šį projektą ir jo patrauklumą, ir kviečiant tarptautinius operatorius dalyvauti konkurse? Galų gale, ką padarė R. Šimašiaus įsteigta Vilniaus piaro įstaiga „Go Vilnius“, kad pritrauktų potencialius konkurso dalyvius? Atsakymas akivaizdus – absoliučiai nieko. Bet gal toks Vilniaus mero neveiklumas yra tik iš anksto sugalvoto plano dalis? Gal R. Šimašius nuo pat pradžių siekė stadiono reikalus patikėti „rubikonui“? Ypač aktualūs šie klausimai tampa, stebint paskutiniųjų mėnesių R. Šimašius elgesį.

2017 m. rudenį, siekdamas, kad jo kuruotas stadiono konkursas bent kažkiek liktų panašus į konkursą, R. Šimašius susitikinėjo su intencijas konkurse dalyvauti parodžiusių dviejų kompanijų atstovais ir prašė jų nepasitraukti iš konkurso bei teikti savo pasiūlymus. Pasiūlymus pateikė abi kompanijos. Tačiau viena iš jų – „rubikono“ konkurentai – padarė procedūrinių netikslumų, dėl kurių kilo grėsmė jų pašalinimui iš konkurso. Iš pradžių R. Šimašius ryžtingai palaikė suklydusius, taip tarsi susikurdamas sau alibi, kad nori kuo didesnės konkurencijos ir jau tikrai neproteguoja „rubikono“. Tačiau praėjus vos keliams mėnesiams R. Šimašiaus pozicija kardinaliai pasikeitė ir savo teises bandantiems ginti „rubikono“ konkurentams Vilniaus meras pradėjo grasinti teismais, jeigu jie nepasitrauks iš kelio.

Labai greitai paaiškės, ar R. Šimašius iš tikrųjų siekė kažkokios konkurencijos (ir tik dėl savo negebėjimų viską sumovė), ar sąmoningai tiesė kelią atiduoti stadiono statybą ir operavimą „rubikonui“. Kaip ten bebūtų, už šią istoriją R. Šimašius tikrai vertas geriausių Artūro Zuoko komplimentų. O Lietuvos futbolas ir visi sporto aistruoliai tyliai kamputyje žiūri, kaip yra priversti rinktis tarp futbolo su „rubikonu“ arba ir vėl nieko.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Savaitės pradžioje Lietuvos orus lems ciklonas (5)

Pirmadienio dieną Lietuva pateks į šilčiausiąją šio ciklono dalį. Aukščiausia temperatūra...

Laikantis Viduržemio jūros regiono dietos pagerėja sveikata: egzotiška mityba lengvai suderinama su lietuviška (68)

Jeigu norite valgyti kaip tikras Viduržemio jūros regiono gyventojas, pasirodo, visai nereikia...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (361)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (15)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (106)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Kremliaus logika: baugina JAV bombonešiais Lietuvoje, bet pasienyje griaudi rusų bombos (1063)

Kodėl NATO sąmoningai kursto įtampą pasienyje su Rusija ? Kodėl Lietuvoje JAV ir...

Į legionieriaus vėlyvą atsisveikinimą smagiai reagavo ir Juškevičius, ir buvęs strategas (1)

Dar birželio antroje pusėje Žanis Peineris raitė parašą ant sutarties su Stambulo...

Baigėsi festivalis „Karklė“: didžiausi gerbėjai jau laukia kitų metų Papildytos nuotraukų galerijos (46)

Tris dienas trukusiame festivalyje „ Karklė Live Music Beatch 2018“ nuskambėjo paskutinis šių...

Nakvynės vietos įsiminė ilgam: vienoje – įdėmus savininko žvilgsnis, kitoje – dušas kambaryje (3)

Pasiskaičiusi istorijų apie prastus ir keistus viešbučius, nutariau parašyti ir savo...

Justino Jankevičiaus nebelieka „Kitokiuose pasikalbėjimuose“: šiandien mes sukame skirtingais keliais (42)

„Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjas Mantas Bertulis socialiniame tinkle „Facebook“...