aA
Pandemija pakoregavo kiekvieno mūsų dienotvarkes, tačiau turėjo ir teigiamą poveikį gamtai. Žemė pradėjo valytis, o pasaulinis užterštumas krito rekordiškais 5,5 proc. Galime matyti tai ir plika akimi – į išsivaliusius Venecijos kanalus sugrįžo delfinai, o daugumos didmiesčių nebekankina smogas, tad gyventojai pagaliau gali išvysti horizontą.
Valdas Benkunskas
Valdas Benkunskas
© Organizatorių nuotr.

Jau gerą šimtą metų pasaulio ekonomikai suktis padeda pigus ir patikimas iškastinis kuras, tačiau koronaviruso protrūkis smarkiai sukrėtė šį sektorių. Aviakompanijos nutupdė lėktuvus, dirbdami iš namų, automobilius uždarėme garažuose, o dauguma gamyklų visame pasaulyje sustabdė savo veiklą.

Iškastinį kurą ištiko šokas – paklausa naftai, dujoms bei angliai puolė į neregėtas žemumas, ką sekė ir drastiškas kainų kritimas. Dar visai neseniai žiniasklaidoje vilnijo viena žinutė po kitos apie minusinę kainą pasiekusią, JAV išgaunamą West Texas Intermediate naftą.

Mokslininkai ir energetikos rinkos analitikai jau kurį laiką sekė iškasamojo kuro suvartojimą mūsų planetoje. Prieita prie konsensuso, jog iškastinio kuro vartojimo pikas turėtų būti pasiektas šio dešimtmečio pabaigoje, tačiau dėl COVID-19 sukelto paklausos smukimo, minėtas pikas jau yra pasiektas. Tai reiškia vienintelį – krentančia paklausą iškastiniam kurui, o kartu ir krentančią taršą bei švaresnę aplinką.

Įdomu tai, jog krizė praktiškai nepaveikė arba netgi šiek tiek pagerino atsinaujinančių energijos šaltinių padėtį. Aplinkai nekenksmingas žaliasis kuras tapo daug pigesnis už iškastinį, be to, nėra problemų su žaliava. Dauguma pažangios energijos vartotojų pastebėjo ir tai, jog jų poreikiams aptarnauti žaliosios energijos pilnai užtenka.

Taigi, ar nėra verta paspartinti atsinaujinančių energijos šaltinių įsigalėjimą rinkoje? Verčiau valdžioje esantys žalieji užsiimtų atsinaujinančios energetikos vystymu, o ne viduramžiškos medžioklės lankais įteisinimu.

Vyriausybės visame pasaulyje stiprina savo ekonomikas didelėmis piniginėmis injekcijomis. Ekspertų nuomone dalis šių pinigų būtinai turi atsidurti sparčiai besivystančiame ir didelį potencialą turinčiame atsinaujinančių energijos šaltinių sektoriuje. Investicijos leistų kurti ilgalaikes darbo vietas bei mažinti aplinkos taršą. Štai Australijos kovos su koronavirusu gairėse yra numatytas papildomas finansavimas naujų saulės jėgainių įrengimui. Taip sėjama dirva žengti į naują – patvaresnės ir patikimesnės energijos amžių.

Nors dauguma nuogąstauja, jog iškastinis kuras greitai atsities dėka savo pigios kainos bei finansinės pagalbos iš didžiųjų valstybių, kurios savo ekonomikų galybę remia naftos kainų aukštumu, realybė gali būti kitokia.

ES savo milijardinės kovos su koronavirusu biudžete bei gairėse nurodė būtinybę tęsti „Žaliąjį kursą“, kuriuo siekiama mažinti aplinkos taršą. Aplinkybės tam šiuo metu tikrai atrodo palankios – naftos kainos kritusios, iškastinio kuro paklausa sumenko, dauguma atsinaujinančių energijos šaltinių jau yra pigesni už savo iškastinius konkurentus.

Tad ar verta laukti bei daug diskutuoti dėl to, kas visiems mums išeitų tik į naudą? Ar užteks mūsų valdantiesiems valios ir sąmoningumo užtikrinti tvarios ir švarios energijos gamybą Lietuvoje? Juk galėtume tapti šio proveržio Europoje ar net pasaulyje pavyzdžiu. Galbūt metas užrakinti garaže savo Escalades ir užsiimti rimtos ir toliaregiškos energetikos politika jau dabar.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
2.1250

Top naujienos

Valdančiuosius nuo fiasko išgelbėjo 13 sekundžių trukusi Seimo naujoko klaida (145)

Praėjusią savaitę Seimui apsisprendus, kad darbuotojai turi patys susimokėti už privalomus...

Po ilgo pokalbio su Nausėda už LGBT kovojanti mama pranešė: jis mane tikrai išgirdo (400)

Už LGBT bendruomenės teises kovojanti Rasa Račienė pirmadienį susitiko su prezidentu Gitanu...

Ruoškitės: jau šį savaitgalį suksime laikrodžius – ir greičiausiai ne paskutinį kartą (119)

Jau visai netrukus, iš šeštadienio į sekmadienį, suksime laiką viena valanda atgal. Nors ir...

Migrantai į Lenkiją veržėsi jėga, jiems talkino ir baltarusiai pasienyje dislokuotų karių skaičių didina iki 10 tūkst. (469)

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba pranešė apie migrantų bandymą jėga prasiveržti per sieną....

Vilniuje iš viešųjų paslaugų teikėjų bus reikalaujama galimybių pasų (44)

Siekiant užtikrinti saugesnes kontaktines paslaugas ir kovojant su COVID-19 plitimu, viešuosiuose...

Eurokomisarė giria Lietuvą už skaidrumą tvarkantis su migrantais, nors neatmeta pažeidimų

Eurokomisarė Ylva Johansson sako, kad Lietuva skaidriai tvarkosi su migrantų krize, tačiau neatmeta...

Vilnietė Julija neapsikenčia balandžių karaliavimo balkone: jie visur dergia Ornitologo komentaras (10)

Julijos buto balkonas tapo tikrų tikriausia balandine: jame apsigyveno dešimtys paukščių, kurie...

Migrantų skiepijimas nuo COVID-19 Rukloje: vakcinuotis sutiko šeštadalis (2)

Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, Jonavos rajone, pirmadienį nuo COVID-19 skiepyti į Lietuvą...

Naujas magistralės tiltas per Nerį beveik baigtas

Praėjusių metų pradžioje Islandijos plente užvirusios tilto statybos eina į pabaigą....

Naujas BMW dizainas stebina daugelį: kūrėjai turi sau rimtą užduotį (3)

Vienas iš pagrindinių BMW dizaino kūrėjų Domagojus Dukecas skelbia naujų, drąsių automobilių...