aA
Šiandien, kai valdžios ir visuomenės pastangos nukreiptos kovai su koronavirusu, ir kiti svarbūs dalykai neturėtų būti atidedami į šalį ir padengti užmaršties dulkėmis.
Vaida Pranarauskaitė
Vaida Pranarauskaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Vienas jų – Kauno Centrinis paštas. Šis objektas yra vienas iš pagrindinių Kauno modernizmo architektūros elementų, siekiant šią vertybę įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kiekvienas kaunietis šį pastatą įvardina ne tik kaip moderniškąjį statybos etaloną, išskiriantį modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, bet kaip geografinį miesto centrą, susitikimų vietą. Kauno Centrinis paštas vis dar yra populiari pasimatymų vieta tiek jaunimo, tiek vyresniųjų žmonių tarpe. Neišsaugojome „Tulpės‘, „Kauko“, „Tartu“, „Orbitos“, „Žalio kalno“, „Gildijos“, „Astros“ ar „Metropolio“ restoranų, pirmosios Lietuvoje vaikų kavinės „Pasaka“, „Pieno centro“, „Merkurijaus“, Ryšių muziejaus ir daugybės kitų pastatų, kurie buvo svarbia ir neatsiejama Lietuvos istorijos ir mūsų gyvenimo dalimi.

Tuometinių Susiekimo ministrų Eligijaus Masiulio, o vėliau Roko Masiulio, komanda nusprendė uždaryti paštų skyrius rajonuose bei Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Vilniuje Centrinio pašto jau, deja, nebeliko. Laimei, kad bandymas privatizuoti Kauno Centrinį paštą sukėlė didžiulį pasipiktinimą Kauno visuomenėje. Pardavus pastatą ir pakeitus jo funkciją iš esmės, šis liktų be turinio, istorinės ir simbolinės vertės (Kauno centrinio pašto rūmų vertingąja savybe oficialiai yra pripažinta pirminė ir istoriškai susiklosčiusi paskirtis, t. y. I aukšto paštas, pastato kultūrinė funkcija bei geografinė miesto centro vieta).

Sustabdžius pastato privatizavimą, pastato šeimininkų, kauniečių ir valdžios laukia ne mažiau svarbus uždavinys: atsakingai nuspręsti, ką su šiuo pastatu daryti. Juk pastatas vis tik penkių aukštų su didžiulėmis rūsio patalpomis, kurias reikia remontuoti ir šildyti žiemos sezono metu...

Ar Centrinis paštas taps dar vienu pastatu, kuris turės būti išlaikomas tik iš mūsų, mokesčių mokėtojų, kišenės? Tokia galimybė visai reali: pastaruoju metu itin intensyviai teikiamas siūlymas šiame pastate įkurti Architektūros muziejų. Kaune šiuo metu veikia 1 nacionalinis, 6 respublikiniai, 1 savivaldybės muziejus su padaliniais. Suskaičiavus visus veikiančius muziejus ir padalinius susidaro įspūdingas 90 muziejų skaičius https://www.muziejai.lt/D_bazes/Muziejai_DB/Savivaldybes_muziejai.lt.asp?skdr=110_. Atmetus ugdymo įstaigose įsikūrusius muziejus, kauniečiai ir miesto svečiai galėtų lankytis 54 muziejuose, iš kurių tik keletas yra pelningi...

Ar tikrai reikia dar vieno naujo muziejaus? Gal reikėtų įjungti sveiką logiką, prieš tai panagrinėjus, kaip tvarkomi kultūrinio paveldo objektai pasaulyje. Analizuojant pasaulinę praktiką, ryškėja aiški tendencija: siekis išsaugoti pirmininę funkciją, paliekant pastatus laisvai prieinamus visuomenei įamžinant istorinę atmintį. Pavyzdžiui, Lenkijos miestuose Wałbrzych, Gorzow, Gliwice centriniuose paštuose įsikūrus informacinių technologijų ir kitos paskirtiems biurams, yra išlaikoma ir pašto funkcija. Neogotikiniame Gento pašte Belgijoje įkurtas viešbutis su „pašto antspaudo“, „laiško“ ir „atvirutės“ dydžio kambariais.
Beveik dešimtmetį restauruotame didžiuliame Vokietijos pašto pastate Dresdene įsikūrė prekybos centras, nebrangaus viešbučių tinklo 300 kambarių filialas, konferencijų, TV trasliacijų salės, poilsio kambariai, muzikos – fitneso klubas, tarptautinio kompanijų tinklo Pricewaterhouse Coopers filialas, ir, žinoma, – paštas! Jis išlieka visur, kitaip ir būti negali – tai visuomeninės reikšmės objektai!

Priminsiu, kad mes siekiame Kauno Centrinį paštą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, o jo svarbia vertybe yra pripažinta būtent I aukšto pašto kultūrinė funkcija. Tad kodėl negalėtų pastato pirmajame aukšte veikti bent simbolinio dydžio pašto skyrius, persikelti bibilioteka iš Laisvės al., įsikurti viena ar kelios maitinimo įstaigos, numizmatikos ir suvenyrų kioskai? Taip būtų išsaugota pastato pirminė paskirtis. Tai būtų atvira viešoji erdvė, kurioje lankytojai galėtų bendrauti, pramogauti, ilsėtis, skaityti, žiūrėti mini spektaklius, bendrauti su poetais ir rašytojais bei pasinaudoti pašto paslaugomis.

Lietuvos pašte galėtų įsikurti ir garbingas Lietuvos sporto muziejus. Dabar Kauno Senamiestyje Lietuvos sporto muziejus yra įsikūręs dviejuose dideliuose pastatuose, kuriuos reikia remontuoti. Šiame muziejuje vyksta daugybė renginių, į kuriuos mielai renkasi sportininkai veteranai, o laipioti siaurais laiptais į pastato antrą ir trečią aukštus tikrai nepatogu. Apie galimybę apžiūrėti unikalią cirko ar bokso ekspozicijų parodą neįgaliesiems net nekalbu...

Ateityje Lietuvos sporto muziejų planuojama perkelti į Vilniuje statomą nacionalinį stadioną. Nejaugi mes, kauniečiai, imsime ir taip lengvai atiduosime sostinei per daugybę metų surinktus vertingus olimpiečių, pasaulio ir Europos čempionų bei rekordininkų prizus, asmeninius daiktus, kurių yra daugiau nei 20 000. Vilnius jau turėjo savo sporto muziejų, kuris buvo išdraskytas ir kurio vertingi eksponatai pradingo nežinia kur...

Šiame pastate galėtų atsirasti vietos konferencijų salei, kuri galėtų būti transformuojama į mažesnes erdves. M.K. Čiurlonio koncertų centre vietoje planuojamos konferencijos salės galėtų įsikurti šiuolaikinio meno muziejus. Toks siūlymas paremtas tuo, kad šiuolaikinio meno centre dažnai yra demonstruojami dideli eksponatai ir instaliacijos, o tinkamos erdvės Kaune jiems nėra. Be to, pasiklausyti koncertų atvyktų žmonės iš visos Lietuvos. O atvykę anksčiau vargu, ar jie apžiūrinės konferencijų sales. Manau, mieliau apžiūrinėtų parodas ir ekspozicijas. Nepamirškime, kad Kaunas taps Europos kultūros sostine 2022 ir visus metus čia šurmuliuos gausus TV reporterių ir žurnalistų būrysiš įvairių Europos šalių, kuriems reikės patalpų. Neabejoju, kad atsiras vietos ir biurams, pasaulinių elektroninės prekybos tinklų ar ES fondų atstovybėms. Ar patalpos būtų išnuomojamos, ar jose įsikurtų įstaigos, pavaldžios ministerijai, galima diskutuoti ir svarstyti. Pirmuoju atveju būtų gauta lėšų pastato išlaikymui, antruoju atveju – atsilaisvintų kiti pastatai.

Priminsiu, kad dabar pastatas priklauso LR Susisiekimo ministerijai. Manau, jog logiškiau šio pastato priklausomybę būtų susieti su LR Kultūros ministerija, žinoma, nepamirštant asignavimų, numatytų valstybinės reikšmės architektūros paminklo išlaikymui.

Yra ir kitų sprendimų, pavyzdžiui, turto vertintojai gali apskaičiuoti, kiek kainuotų jų pritaikymas biurams ir patalpų nuomininkams. Tai atitinkamai sumažintų ilgalaikės nuomos kainą. Tokiu atveju ministerijai reikėtų skirti mažiau lėšų patalpų remontui ir jų pritaikymui.

Efektyviam viso pastato panaudojimui reikalinga detali pastato patalpų dydžio analizė, sąnaudų, susijusių su pastato vidine rekonstrukcija, paskaičiavimai, konstruktyvūs ilgalaikiai sprendimai, atitinkantys miesto visuomenės, o ne siauros grupės žmonių interesus. Norėtųsi, kad konfliktas tarp kultūrinių ir finansinių vertybių būtų išspręstas pirmųjų naudai.

2010 metais, likus kelioms dienoms iki Katovicų geležinkelio stoties pastato uždarymo ir buldozerių pasirodymo, daugybė žmonių susirinko dėl jo pasimelsti. Vis tiek šis pastatas buvo nugriautas, nepaisant aktyvios kompanijos feisbuke, audringų architektų diskusijų profesinėje spaudoje, laikraščiuose ir netgi vykusios tarptautinės diskusijos. Iš šio pastato liko tik du skėčiai, kurie buvo „integruoti“ ties įėjimu į geležinkelio stotį.

Tikime, kad Kauno Centrinio pašto laukia šviesesnė ateitis. Mes, kauniečiai, esame maksimalistaiir sieksime, kad šis pastatas taptų gyvybinga, atvira ir tenkinančia visuomenės poreikius vieta –aktyvios visuomenės pergalės simboliu.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(28 žmonės įvertino)
4.4643

Top naujienos

Patikslino detales dėl naujų koronaviruso atvejų: vienas užsikrėtusių keliavo traukiniu, dalyvavo diplomų teikimo šventėje taip pat užsikrėtė „Maximos“ darbuotojas, fiksuotas šeiminis protrūkis (4)

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti penki nauji koronaviruso atvejai, bendras susirgimų...

Donatas Katkus rėžė kandžiai: karantinas nesibaigė, jūs pamatysite (24)

„Reikia skiepytis ir nevalgykit virusų, – laidoje „ Jūs rimtai? “ juokavo dirigentas,...

Valdžia nepatenkintų lietuvių nuotaikos: sovietmečio nebesiilgi ir Putinu netiki (1468)

Lietuviai skeptiškai vertina demokratijos veikimą šalyje, dalis vis dar ilgisi tvirtos rankos ir...

Naujausia sinoptikų prognozė: atkeliauja vėsus oras (16)

Ši savaitė bus vėsi, lietaus tikimybė bus nedidelė, prognozuoja sinoptikai.

Šimtai mokslininkų įspėja, kad koronavirusas plinta oru (201)

Šimtai mokslininkų teigia – yra įrodymų, kad žmonės gali užsikrėsti naujo koronaviruso oru...

Tragiška Rusijos klubo treniruotė: vartininką nutrenkė žaibas (52)

Trečioje Rusijos futbolo lygoje rungtyniaujanti Orechovo-Zujevo „Znamia Truda“ ekipa patyrė...

Paaiškino, kur tiksliai kreiptis įkandus erkei: nežinia kodėl moteriai buvo pasiūlyti trigubai brangesni tyrimai

Noriu pasiteirauti, kokia tiksli tvarka įkandus erkei, kaip elgtis? Nes iš pirmo poliklinikos...

Italijos žiniasklaida: Gudaitis karjerą tęs „Zenit“ klube (13)

Nors Artūras Gudaitis oficialiai dar yra Milano „Armani Exchange“ narys, turintis galiojančią...

Atlyginimų padidėjimą pajus ne visi: gali tekti palaukti kitų metų (115)

Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui ir nusprendė padidinti neapmokestinamąjį...

Tragiška BMW avarija Klaipėdoje: automobiliui atsitrenkus į medį žuvo 20-metis keleivis (113)

Policijos departamentas informavo, kad Klaipėdoje įvyko skaudi nelaimė. Pranešama, jog avarijos...

|Maža didelių žinių kaina