Realybėje tai virsta tuo, kad beveik visi raštai atsakomi per šį terminą. Susidarė tradicija, kad valstybės ir savivaldybių įstaigose 5–10 dienų yra nerašytas „dokumentų sluoksniavimosi“ laikotarpis, kai atsakymas parengiamas (priklausomai nuo sudėtingumo) nuo 15 minučių iki 2–3 dienų, tačiau siųsti atsakymą anksčiau – delsiama.
Įprotis vilkinti atsakymą visas 20 dienų yra ir sunkiai paaiškinamas, ir dar sunkiau pateisinamas. Tai vilkina administracinius procesus, stabdo verslo plėtrą, erzina tiek valstybės tarnautojus, tiek piliečius.
Kartais priežastis slepiasi ir kitur, kai netinkamai skirstomi darbo krūviai. Būna, jog vienas darbštus, kruopštus ir atsakingas tarnautojas „doroja“ didelį srautą spręstinų klausimų ir fiziškai nesuspėja laiku atsakyti. Tuo metu kiti kolegos, dirbantys mažesniais pajėgumais, nenoriai prisiima jiems pagal pareigines instrukcijas nepriskiriamų darbų ir vėluojančiam kolegai nepadeda, nors kolektyvinis darbas supaprastintų problemų sprendimo procesus. Dabar tai priklauso tik nuo vadovo geranoriškumo ir siekio produktyviai bei sparčiai organizuoti darbą.
Sudėtinga problema? Anaiptol, viešojo administravimo funkcijų efektyvumo didinimas yra neišvengiama būtinybė siekiant didesnės šalies socialinės ir ekonominės gerovės. Elektroninės valdžios paslaugų plėtojimas ir milijoninės valstybės biudžeto bei ES lėšų investicijos į viešojo administravimo IT sistemas reikalauja kokybiškai keistis viešojo administravimo įstaigas, kitaip vertinti jų veiklos rodiklius, kurie tuo pat metu yra aiškus investicinės aplinkos bei verslo sąlygų gerėjimo požymis.
Neseniai pateikiau siūlymą perpus mažinti įstatyme įtvirtintą 20 darbo dienų terminą. Šiuo metu įstatyme daroma išlyga, kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta – tokiais atvejais procedūra gali būti pratęsiama dar 10 darbo dienų. Šį papildomą terminą taip pat siūlau keisti 5 darbo dienomis.
Manau, pakeitimai padarys įstaigų darbą našesnį, o už naujųjų terminų nesilaikymą numatyta tiesioginė viešojo administravimo įstaigos vadovo atsakomybė privers ieškoti būdų, kaip panaikinti „dokumentų sluoksniavimosi“ problemą.
Terminų trumpinimas yra pagrįstas ir akivaizdus signalas visuomenei, verslui, gyventojams apie viešojo sektoriaus įstaigų tobulėjimą, modernių IT sistemų naudą, asmeniškai jaučiamą investicijų grąžą. Įstaigų vadovams tai būtų paskata tinkamai ir efektyviai organizuoti įstaigų darbą, revizuoti darbuotojų darbo krūvius bei procesus, optimizuoti funkcijas. Efektyvesnis taptų ir vidurinių grandžių vadovų darbas. Kartu dingtų ir galimybė vadovo atsakomybę už neveikimą perkelti ant eilinių darbuotojų.