Daugiau nei pusmetį pirmyn ir atgal tampantis dėl reformos jau buvo daug sulaužyta iečių, iššaudyta argumentų, bet Aplinkos ministerijos ir Premjero užsispyrimas eiti tik vienu keliu – stebina.
Juokingiausia, kad pagrindinį tikslą – panaikinti visas urėdijas ir įkurti naują monopolinį darinį jie grindžia vienu ir tuo pačiu: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, kurių, neva, neįgyvendinus, Lietuva negalės 2018 m. tapti šios organizacijos nare.
Narystė EBPO be jokios abejonės būtų naudinga Lietuviai ir mažai kas tai ginčytų, tačiau ar tikrai reikia apsimetinėti ir dangstytis rekomendacijomis, kurios apie vienos centralizuotos urėdijos įsteigimą net nekalba? Sutinku, kad kruopštus ir atsakingas EBPO rekomendacijų įgyvendinimas gerokai padidintų Lietuvos šansus kitąmet tapti organizacijos nare, tačiau jų ekspertai nei žodeliu neužsimena apie vienos monopolinės įmonės kūrimą.
Tai pažymi ir Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė savo šių metų kovo 17 d. pažymoje „Dėl Valstybinių miškų ūkio plėtros“ rašo, kad EBPO tik rekomenduoja (čia ir kitur paryškinimai mano, V.M.) optimizuoti 42 urėdijų veiklą, bet nei žodeliu neužsimena apie tai, kokį kiekį reiktų palikti.
Dar daugiau, teigiama, kad „šios reformos turi būti sistemiškai pagrįstos, pritaikytos prie Lietuvos poreikių, pasirinktos tinkamiausios reformų sritys, priemonės ir jų deriniai“. Ar tikrai šiuo atveju Vyriausybė pasirinko pačias tinkamiausias priemones ir jų derinius? Mano nuomone, ne.
Ir taip manau ne aš vienas. Tai aiškiai patvirtina ir vienas iš EBPO vadovų bei siūlo apsispręsti dėl urėdijų skaičiaus demokratiškai ir civilizuotai: derantis su „suinteresuotomis visuomenės grupėmis“, t. y. pirmiausia su pačiomis urėdijomis ir jų darbuotojais.
Šių metų gegužės 11 d. EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Douglas Frantz interviu BNS sakė, kad „EBPO nenurodo, kad reikia mažinti jų skaičių nuo 42 iki 1. Tai nėra mūsų darbas, bet mes prašome svarbaus dalyko, kad Vyriausybė kartu su visomis susijusiomis visuomenės pusėmis sukurtų vertinimą, kuris nuspręstų, koks urėdijų skaičius būtų efektyviausias“, ir priduria, kad „Aš suprantu, kad yra politinės implikacijos, bandant sumažinti urėdijų skaičių, <...>, bet čia einama link vienos įmonės. Aš manau, kai einant nuo dešimt iki vienos įmonės, galima rasti tikrų pranašumų. Tai yra labiau suvaldoma“.
Kitaip sakant, EBPO atstovas sako, kad nebūtina iš karto eiti prie vienos, galima tai daryti palaipsniui – EBPO tai ne taip svarbu.
Tačiau kaip į tai reaguoja valdantieji? Niekaip. Toliau ignoruojami urėdijų ir jų darbuotojų prašymai kalbėtis, derėtis, kartu spręsti optimizavimo klausimą, nes nei miškininkų profsąjungos, nei pačios urėdijos optimizavimui iš esmės nesipriešina. Priešinasi tik pasirinktam modeliui, kuris nebuvo su niekuo aptartas ir derintas.
Ar turėjo Vyriausybė įsipareigojimus prieš miškininkus? Turėjo. Aplinkos ministerijai pavaldi Generalinė miškų urėdija su Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) yra pasirašiusi šakinę kolektyvinę sutartį.
Joje aiškiai nustatyta, kad reformos negali būti įgyvendinamos prieš tai neinformavus ir nesikonsultavus su darbuotojais.
Pats laikas mūsų politikams prisiminti, jog gyvename demokratinėje santvarkoje, kur valdžia vis dėl to turi tam tikrų įsipareigojimų ir privalo jų laikytis.
Kol kas taip daryti aš nematau net bandymų, viskas dabar iš esmės sprendžiasi privačių pokalbių Seime, frakcijose ir Vyriausybėje lygmeniu, kitaip sakant, po kilimu. Žinutė visiems urėdijų darbuotojams paprasta: kaip nuspręsim – taip ir bus.
Jeigu S. Skverneliui ir R. Karbauskiui iš tikro taip rūpi narystė EBPO, tai pats laikas atsižvelgti ką šioji iš tikro sako, sėstis per vasarą prie derybų stalo ir sutarti su pačiomis urėdijomis ir jų darbuotojais, koks racionaliausias optimizavimo kelias būtų priimtinas visoms pusėms.
Dingtų praktiškai visos įtampos, urėdijos būtų reformuotos, būtų galima stebėti, kaip tai paveikia visą miškų sistemą ir pasiteisinus – optimizuoti toliau. Žingsnis po žingsnio: planuoji, vykdai, analizuoji, koreguoji pagal rezultatus planus ir toliau vykdai.
Jeigu vis tik tikslas ne EBPO (kas ir panašu), tai bet kokios diskusijos pasmerktos žlugti.
Turėsime supriešintus su valstybe žmones, išaugusias socialines problemas, išdraskytą neblogai funkcionuojančią miškų sistemą ir milžinišką monopolinį naują darinį, kuris bus naudingas tik tiems, kas jį valdys. Ar tikrai to norime?