Net jei velnio kontora duos šią užduotį, pasiekti to bus nelengva.
Kas kita – supriešinti lankytojus. Šiuo metu kaip tik matome tokią akciją. Neabejoju, dėl to atleiskite, kad kontora trina rankas.
Jai turėjo velniškai nepatikti, kad jaunimas veržiasi į ekspedicijas, kad grįžusieji pasakoja savo ir kitose mokyklose, ką matę, kad unikalią asmeninę patirtį papildo filmais, fotografijomis, aprašomąją dokumentika.
Didelis antplūdis norinčių į kitų metų ekspediciją ... Jos vardas „Misija - Sibiras“ tapo plačiai žinomas, veikla parodoma televizijoje... Ar tai gerai? Regis, kažkam blogai. Reiktų užpulti.
Anksčiau šią kapinių globos vagą varė kita kilnių tikslų visuomeninė bendrija „Lemtis“. Paskui, atrodo, lygiagrečiai abi. Abiejose pasireiškė didelis pasišventėlis, dalyko žinovas ir organizatorius Gintautas Alekna.
O šiemet „Lemtis“, pasitinkanti 25 – ąsias veiklos metines, nebegavo darbams jokios valstybinės paramos.
Kvailybė didžiausia. O gal taip tiktai – gudrybė.
Prasidėjo straipsniai (žr. „Lietuvos aidas“) su pasipiktinimu valdžia ir atjauta „Lemčiai“, o aštuonerius metus veikiančiai jaunimo „Misijai – Sibiras“ – susiraukęs ignoravimas (tremtinių kapai be jų) arba pagiežingos patyčios.
Lyg nutarta ir šioje srityje įveisti priešybės užkratą, sujaukti bundantį jaunų žmonių idealizmą. Nutariau netylėti.
Geriausia būtų, kad susitiktų abiejų iniciatyvų jaunimas ir pasišnekėtų. Neįsileistų užkrato, pavydo ar kokio kartėlio. Galėtų organizuotai jungtis ar bent parašyti bendrą laišką visuomenei ir kuriai ten valdžiai.