Tartum nesusiję, o vis dėlto susiję, nes jų rezultatai nebus be reikšmės vieni kitiems. Juolab abiejų šalių ir net Europos likimui. O Europos idėja, patinka tai kam ar ne, vienija mus ir ukrainiečius. Jei norite, prieš naująjį Rusijos fašizmą.
Gegužės 20 d. teko dalyvauti Berlyne surengtoje Ukrainos užsienio reikalų ministro A. Deščicos paskaitoje su atsakymais į politikų auditorijos klausimus. Aišku, apie dabartinę padėtį ir ko toliau galima tikėtis.
Ukrainos pirmaeilės reikmės – pašalinti išorės grėsmę nuo sienų, o šalies viduje – Rusijos įtaką ekstremistams ir separatistams. Rytų Ukrainoje prorusiškus veikėjus remia, ministro teigimu, ne daugiau 15-18 procentų gyventojų, o dauguma žmonių net pramoniniame Donecke – už vieningą nesudraskytą Ukrainą.
Toks mat buvo nuogas propagandinis interesas atsisakinėti kontaktų ir derybų su teisėto parlamento patvirtinta Ukrainos valdžia, kuri kažkodėl esanti „nelegitimi“ (tik apsivogęs V. Janukovyčius geras), nors ji iš tikrųjų kur kas legitimesnė, negu V. Putino pasiskirtoji valdžia Kremliuje. Arba Krymo „valdžia“...
Po to, kai Rusijos Federacijos valstybės taryba savo interneto svetainėje netikėtai (nesuderinusi??) paskelbė, kad vadinamajame Krymo referendume dalyvavo ne daugiau 30 procentų gyventojų, tik visiški Kremliaus išlaikytiniai Europoje dar teisina numylėtą V. Putiną tuo „referendumu“. Po jo atseit, Kremliui tekę gerbti 15 ar 30 procentų „Krymo tautos“ valią.
Europa – jau pusiau praregėjusi ir neprašys V. Putino leidimo pripažinti Ukrainos rinkimus bei pasirašyti Asociacijos sutarties ekonominę dalį.
Tai reiškia, kad ar prezidentu taps P. Porošenko, ar J. Tymošenko, Ukraina nepasitrauks iš Europos kelio. Nepadės nė Rusijos agentų diriguojamos kruvinos provokacijos, kaip antai pastaroji „zasada“ pareikalavusi daug Ukrainos karių gyvybių.
V. Putinui belieka griauti visą Europos Sąjungą, galimai naudojant kraštutinius dešiniuosius ir fašistuojančius europiečius. Lietuva nuosekliai eina Europos keliu, jau nemaža pasiekusi antrame Nepriklausomybės kovų etape, būtent dėl energetinio savarankiškumo ir europiškumo.
Ar stiprus tas žingsnis, juolab atsakys sekmadienio rinkimai.
