Rusijos karo personalo ir sunkiosios ginkluotės siuntimas į Siriją bei rusų aviabazės statyba būsimai didesnei ir ilgalaikei ekspansijai rodo, kad Kremliaus vadovai ryžosi naujam karui.
Ketvirtajam – po Čečėnijos, Gruzijos, Ukrainos. Ar iš desperacijos, ar apsvaigę nuo laimėjimų – parodys ateitis. Kol kas laimi tiek, kad primetė Jungtinėms Valstijoms derybas ne dėl Ukrainos – šių vis išvengia.
Invazijos į Siriją pateisinimai – įprastinė demagogija. Juk geriausia „apsaugoti karius“ galima būtent namie. Norint iš tikrųjų išvengti „atsitiktinio susidūrimo“, reiktų nelįsti į zoną. Jei amerikiečiai būgštaus, tegul išsinešdina – irgi ženklas nusilpusiems, neryžtingiems.
Be to, prevencija, kad B. al Assado šeima, atsidūrusi tarp ISIS puspročių ir savų sukilėlių, kuriuos remia JAV, neimtų bėgti.
Laikykitės, mes ateinam. Rusijai svarbu juos išsaugoti nė kiek nenubaustus už civilių gyventojų žudymą dujomis. Šio nusikaltimo Kremlius nepasmerkė.