Be SSRS galima būti pirmiausiai todėl, kad su sena SSRS – negalima. Tokia susidėstė išvada. Tad būti be SSRS (nūnai – fašistuojančios ir kariaujančios Rusijos) verta nors mėginti.
O kodėl praktiškai neįmanoma dirbti su dabartine Rusija? Todėl, kad ji sugedo ir nekinta, nebent blogyn.
Apsimes, kad galvoja apie bendradarbiavimą, kalbės guminius blūdus, nors iš tiesų mąstys apie tavęs, naudingo idioto, sužlugdymą. Šiandien tai sėkmingai projektuojama net JAV atžvilgiu.
Juolab įgyvendinama ES atžvilgiu.
Ar jau švinta protai, kad vadinamoji pabėgėlių krizė yra „gyvojo skydo“ modelio puolamasis ginklas griauti gerovės Europą? Parūpins tų pabėgėlių. Teroristinė Rusija net nebesivaržo jų permetinėti į Šiaurės Europą – Suomiją, Norvegiją, kad griautų ir ardytų mažąjį žemyną ne vien iš pietų.
Kad pabėgėlių, ypač iš Sirijos, nemažėtų, bus vis naujų žudymų ir masinių išvarymų. Jei europiečių kaukolėse sparčiau švistų, galėjo jau kada skelbti, kiek ligi šiol nužudyta ir išvaryta ukrainiečių. Juk ir jie – karo pabėgėliai, patvirtinkite prieglobsčio programą.
Ten irgi vyksta humanitarinė katastrofa (Europoje!), kurią užsuko Kremlius globaliai rėkdamas, kad tai Ukraina užpuolė Rusiją. Žinoma, ir baisieji Rusijos priešai „vakarai“. Stalino ir Brežnevo laikais tai buvo kruvinasis vakarų kapitalizmas – imperializmas, užsimojęs prieš pūkuotąjį „Gulbių ežerą“. Žmones pripratino klausyti negalvojant; tą sąlyginį refleksą nesunku gaivinti, kaip ir „krugom vragi“; liaudžių zombinimas klesti.
Ar dar nešvinta, kas organizuoja humanitarinę katastrofą Sirijoje – Turkijoje – Europoje, nesibodėdami nei cheminio ginklo, nei grasymų branduoliniu?
Įvaryk avinams baimės, ir jie kapituliuos. Tokia tat fratelli mafiosi strategija.
Tik nedrįskit priešintis ir planuoti gynybos! Kas ginasi, tas provokatorius. Nesispardyk, moterie Europa, mažiau skaudės. Ir nenustebk, jei gausi į paširdį dar šiemet, kol dar neprašvitai ir deramai nepasirengei.