D. Grybauskaitė akcentavo, jog kova su alkoholizmu yra mūsų garbės reikalas, tačiau toji kova turi telkti, o ne skaldyti visuomenę. Ji pabrėžė, jog draudimai, aptvėrimai bei apmokestinimai yra labai primityvus ir į šešėlį stumiantis kelias, o juk, atvirkščiai, mūsų atsakomybė turi būti padėti, ugdyti bei parodyti kitokį gyvenimą. Kitaip, pasak Prezidentės, problemos tik gilės.
Vis dėlto valdantiesiems nė motais. Draudimai ir sisteminio požiūrio į problemas neturėjimas, o ne profesionalumas po truputį tampa šios valdančiosios daugumos skiriamaisiais bruožais. Nesupraskite manęs neteisingai, kaip ir kiekvienas adekvačiai faktus vertinantis Lietuvos pilietis, esu už aktyvią kovą su alkoholizmu, tačiau kovoti reikia priemonėmis, kurios duoda apčiuopiamą rezultatą. Todėl Seime vykusiame alkoholio įstatymo pataisų balsavime vienintelis savo frakcijoje balsavau prieš naujas įstatymo pataisas.
To priežastis buvo labai paprasta – prieš balsavimą pagalvojau, jog ne tokiomis vertybėmis buvau augintas. Mūsų šeimoje ne draudimai, o pasirinkimas buvo skatinamas nuo pat vaikystės.
Augau Vilniuje, bohemiškoje aplinkoje, intelektualų namuose. Mano seneliai buvo aktoriai, o tėvai – menininkai, kurių namuose visada vykdavo veiksmas: pasisėdėjimai, vakarėliai, diskusijos ir be galo įdomūs pokalbiai. Alkoholis niekada nebuvo tėvų skatinamas, tačiau nebuvo ir slepiamas, vaikai neuždaromi į gardus, kad nieko nematytų, o paauglystės metais apie viską buvo atvirai kalbamasi ir skatinama priimti teisingą sprendimą.
Alkoholis anaiptol nėra ir nebus laisvės simbolis bei nemanau, kad jis turi būti kiekvieno iš mūsų neatsiejama gyvenimo dalis. Tačiau racionalus ir saikingas alkoholio vartojimas nėra baubas, kaip šiandien jį stengiasi pateikti savo kurioziškas reformas bandantys legitimuoti valdantieji.
Turime suprasti, jog alkoholio problema yra kompleksinė, apimanti daugelį socialinės politikos sričių. Tai nepakankamo užimtumo, bendruomeniškumo sunykimo, socialinės nelygybės ir daugelio kitų problemų audinys, kurio kažkokios nepermatomų maišelių ar lauko kavinių reformos neišspręs. Taip pat valdantieji savo strėles leidžia į alkoholio pasiūlą, ignoruodami jo paklausą bei iš to kylančias tragiškas vartojimo pasekmes.
Pagaliau, vykdydami tariamas reformas, valdantieji žaidžia cinišką rinkiminį žaidimą – viena ranka muša nesergančia alkoholizmu visuomenės dalį (miestus), o kita – glosto geriančius regionus. Tai akiplėšiški rinkiminiai manevrai, nukreipti į politinių dividendų kaupimą ir išlaikymą, nusispjaunant į veiksmingus problemos sprendimo būdus.
Realūs sprendimai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2010 m. yra pateikusi globalią žalingo alkoholio vartojimo mažinimo strategiją. 193 šalių narių susitarimas apima dešimt pagrindinių alkoholio vartojimo mažinimo veiklos sričių.
Tai lyderystė, dėmesys ir įsitraukimas, sveikatos sektoriaus atsakas, bendruomenių įsitraukimas, vairavimo išgėrus prevencija, alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholinių gėrimų rinkodara, kainų politika, neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių ir apsinuodijimų mažinimas, kontrabandinio ir nelegaliai pagaminto alkoholio vartojimo mažinimas bei stebėsena ir vertinimas.
Į daugelį iš šių sričių, kuriose reikia pokyčių, valdantieji neatsižvelgė. Žymiai lengviau pasirinkti kelią, kuriame tereikia uždėti reklamos, prekybos ar amžiaus draudimus. Tada tik belieka tikėtis, kad žmonės neras būdų tuos draudimus apeiti, bet, kaip liūdna patirtis rodo, šešėlinės rinkos atstovai nesėdi rankų sudėję, o tik ieško būdų „prastumti“ nuodingą pilstuką.
Juk net nekalbama apie regionus ir kaimuose esančius „načnykus“, kuriuose stiprusis alkoholis liejasi laisvai. Nekalbama ir apie vieną sėkmingiausių kovos su alkoholiu priemonių – specializuotas parduotuves, – kurios, kaip rodo PSO praktika, yra vienas iš pirminių žingsnių kovojant su alkoholio prieinamumu. Taip pat apie bendruomenių įtraukimą, jų švietimą ir pan.
Valdantieji to nenori ir niekada to nedarys, todėl patogiai tyli, vaidindami, kad jau padarė milžinišką darbą kovoje su alkoholio vartojimu. Kodėl? Nes jiems naudinga, jog regionuose žmonės vartotų alų iš bambalių, o pahmielą darytų gerdami degtinę, išpilstytą į patogius 100 ml jogurto indelius.
Jie puikiai supranta, jog uždraudus kaimo parduotuvėse stiprų alkoholį, regiono rinkėjas paprasčiausiai nuo jų nusisuks. Taip ir susidaro uždaras alkoholio ratas, kur alkoholikas neieškos galimos, lengvai prieinamos pagalbos, bet negalėdamas anksti ryte išgerti taurelės, už kampo išgers burnos skalavimo skysčio, prieinamo kiekvienoje parduotuvėje.
Visą gyvenimą mane lydėjo meilė, pagarba, tolerancija bei pakantumas. Šviesa bei ugdymas buvo tai, ką gavau vaikystėje. Tačiau aukščiau minėtieji valdančiųjų draudimai šviesos neneša ir tuo labiau visuomenės neugdo.
Šie draudimai yra politinės valios stokos ir nevilties simbolis. Neviltis ir neturėjimas politinės valios imtis tikrų reformų, galinčių struktūriškai spręsti alkoholio problemą bei gerinti žmonių gyvenimus. O labiausiai gaila, kad prieš rinkimus išryškėjęs žmonių noras pokyčiams dabar malšinamas, kaip išsireiškė prezidentė, murkdymusi smulkmenose, imituojant veiklą ir rimtus darbus.